Užsitęsę šalčiai neaplenkė nė vieno Lietuvos rajono, o šalies ūkininkai nuo jų nukentėjo skirtingai. Nors dalyje regionų stebima tikrai prasta padėtis, kai kuriose vietovėse pasėliai – beveik sveiki.
„Ko gero, visi tikėjosi, kad šalnos tęsis tik kelias dienas, tad trečią savaitę trunkantis šalčių maratonas gerokai sustabdė visus ūkio darbus. Šios temperatūrų anomalijos neišvengiamai atsiliepė ir pasėlių sveikatai: kai kur padėtis – tikrai nėra dėkinga. Todėl ateinanti šiluma bus tarsi išganymas ir ženklas imtis skubių gelbėjimo darbų“, – teigia „Linas Agro“ agrotechnologijų plėtros vadovė dr. Gabrielė Pšibišauskienė.
Dalyje Panevėžio rajono pakako drėgmės
Anot G. Pšibišauskienės, praktiškai visa Lietuva kentėjo ne tik nuo šalčių, bet ir kritulių stygiaus – ypač prasta situacija Šakių rajone, kur buvo oficialiai paskelbta sausra. Išsiskiria tik dalis Panevėžio regiono, kur kritulių buvo pakankamai.
„Augalai patiria stresą ne tik nuo šalčio, vandens stygiaus, bet ir nuo anksti pabudusių kenkėjų Tačiau jei gamta ims ir apsisuks 180 laipsnių kampu, lietaus perteklius taip pat gali pridaryti rūpesčių. Vis dėlto, artimiausių dienų prognozės nuteikia maloniai: laukiame ir šiltesnių dienų, ir gausesnių kritulių, nes juk ne už kalnų vasara“, – sako specialistė.
Pasėliams – pakankamai vilties atsigauti
Kaip komentuoja agrotechnologijų žinovė, nors kviečiai – viena atspariausių žemės ūkio kultūrų, užsitęsę šalčiai – net iki 9 laipsnių šalčio rytinėje Lietuvos dalyje – juos itin paveikė. Pasak jos, įšalo netgi centrinė grūdo stiebo dalis, atsakinga už vandens ir maistinių medžiagų tekėjimą į lapus.
„Tai reiškia, kad tokie pasėliai neturės tinkamo imuniteto prieš puolančias ligas. Be to, jie bus silpnesni, prasčiau vystysis ir nebus pasiruošę kitokio pobūdžio stresui, pavyzdžiui, vandens stygiui vasarą. Todėl pravartu pasitelkti produktus, savo sudėtyje turinčius silicio. Silicis storina ląstelių sieneles ir skatina augalus gaminti storesnį vaško sluoksnį: tai padidina pasėlių atsparumą sausrai, taip pat šalčio ir karščio sukeltam abiotiniam stresui“, – sako G. Pšibišauskienė.
Anot jos, silicis kartu su kaliu skatina vandens kaupimą augalo ląstelių vakuolėse, o tai užtikrina didesnį gyvybingumą, efektyvesnes biochemines reakcijas ir intensyvesnį augimą.
„Rinkoje labiausiai žinomi silicio pagrindu pagaminti gaminiai yra „Silactiv K“ ir „Silicare“, kurių naudojimo norma – vienas litras vienam hektarui. Svarbu paminėti, kad silicis gali būti naudojamas ne tik kviečių, bet ir rapsų, taip pat įvairių vasarinių augalų pasėliuose“, – paaiškina ekspertė.
Šalčiams pasitraukus, ateis kenkėjai
Vertinant pastarųjų savaičių oro temperatūros įtaką kitiems pasėliams – rapsams, specialistė pastebi ir kitą problemą – prabudusius kenkėjus. Užsitęsę šalčiai galėjo pristabdyti jų plitimą, bet grįžtanti šiluma gali pakeisti situaciją.
„Kopūstiniams stiebiniams paslėptastraubliams šilta žiema ir gan šiltas pavasario startas buvo palankūs, dėl to daugelyje regionų, išskyrus rytinę šalies pusę, rapsų augalus jie pažeidė gausiai. Atšilus orams teks pradėti rapsų pasėlius saugoti nuo ankštarinių paslėptastraublių ir gumbauodžių, žiedinukų. Šiems ir kitiems kenkėjams kontroliuoti ūkininkai gali pasitelkti sisteminį insekticidą „Carnadine“, kuris yra registruotas naudojimui ne tik rapsuose, javuose, bet ir pupiniuose augaluose“, – teigia ekspertė.
Pasak jos, dalies pasėlių centrinio stiebo žiedynai buvo jautrūs šalčiui ir neužmezgė ankštarų, taip pat sudžiūvo ant stiebų neatlaikę šalnų. Tam įtakos turėjo stiebinių paslėptastraublių sukelti pažeidimai, stiprios šalnos ir dėl to prastai įsisavintos trąšos.
„Tačiau rapsai – didelio potencialo augalai, gebantys atželti. Todėl sulaukus šilumos ir kritulių, jie pradės žydėti ir antrą kartą, o stiebai – augti ir auginti naujas atžalas. Vis dėlto, ūkininkų laukia dar vienas svarbus darbas: šalnų paveiktiems pasėliams panaudoti tinkamus fungicidus“, – sako G. Pšibišauskienė.
Tręšti galima jau dabar
Norint tinkamai pasirūpinti rapsais ir kitais pasėliais, specialistai dalijasi aktualiomis rekomendacijomis. „Linas Agro“ mikroelementų prekybos vadovo Andriaus Lukoševičiaus teigimu, patartina augalus praturtinti azoto pagrindu pagamintais preparatais.
„Pavyzdžiui, šalnų nualintiems rapsams žemės ūkio žinovai Vokietijoje pataria pasitelkti karbamidą: jo reikės iki 30 kg vienam hektarui, jį išpurškiant jau dabar, net žydint rapsams. Tačiau žydinčių rapsų gaivinimui yra ir saugesnių bei efektyvesnių gaminių, savo sudėtyje turinčių lėtai atpalaiduojamo azoto (karbamido formaldehido formoje). Tokie produktai yra saugūs net ir naudojant didesnes normas, o jų efektyvumas – itin aukštas, nes veikimo trukmė siekia 15–20 dienų, pavyzdžiui, „Green UP“ (naudojimo norma – 20–30 litrų hektarui), „N29 Prolong“ (20–30 litrų hektarui) ir „Azospeed“ (20–30 litrų hektarui)“, – sako A. Lukoševičius.
Pasak specialisto, azoto pagrindu sukurti preparatai gali būti naudojami tiek žieminiams, tiek ir vasariniams javams, taip skatinant augalų augimą visą vegetacijos laikotarpį. Jis pabrėžia, kad azotas, naudojamas tręšimui per lapus, yra visiškai panaudojamas augimo skatinimui. Todėl jų efektyvumas – išskirtinai aukštas didinant derlingumą ir gerinant augalų kokybinius rodiklius.
„Tiek rapsams, tiek ir kviečiams pravers aminorūgščių pagrindu pagaminti gaminiai, turintys neutralų pH, pavyzdžiui, „Microfert“ (1 litras hektarui), taip pat jūros dumblių ekstrakto gaminiai „Megafol“ (1–2 litrai hektarui) arba „YaraVita Universal Bio“ trąšos (2 litrai hektarui), atstatančios maistinių medžiagų trūkumą“, – sako A. Lukoševičius.
Jis atkreipia dėmesį į tai, kad kviečiams reikia palaikyti ir tinkamą sieros santykį. Pasak specialisto, trūkstant sieros, augalai pasidaro blyškūs, jie prasčiau įsisavina azotą ir silpsta.
„Panaudojus produktą „Thiomax OIL“ (1–3 litrai hektarui), kurio vieno litro sudėtyje yra net 1000 gramų sieros, taip pat molibdeno, boro, magnio ir azoto, paskatinsite augalų fotosintezę, jų augimą ir maisto medžiagų pasisavinimą. Jau po 1–2 dienų pamatysite, kaip augalų spalva pasikeičia į sodriai žalią: tai reiškia, kad pasėliai tinkamai reaguoja į naudojamą priemonę“, – komentuoja A. Lukoševičius.
Pataria investuoti į originalias priemones
Nors orai primena ne artėjančią vasarą, bet pavasario vidurį, žemės ūkio žinovai ragina pernelyg nelaukti ir jau dabar imtis reikalingų sprendimų apsaugant pasėlius nuo ligų ir kenkėjų. Anot jų, atšilus orams, nuo šalčių nukentėjusius augalus ims atakuoti kenkėjai ir ligos: augalų atsparumas dėl užsitęsusių nepalankių orų yra gerokai silpnesnis nei įprastai.
„Linas Agro“ pesticidų produkto eksperto Petro Kiseliovo teigimu, žieminiai kviečiai šiuo metu bamblėja ir augina 2–3 lapą (skaičiuojant nuo viršaus), po poros savaičių pasirodys ir vėliavinis lapas, kurio apsauga nuo ligų – ypač svarbi. Pasak jo, daugelis ūkių fungicidus panaudojo dar prieš tris savaites, o nusistovėję šalti orai ištęsė fungicidų panaudojimo laiką. Todėl patariama tik atšilus orams nedelsiant panaudoti fungicidus.
„Esant šiltesniam orui, būtų galima išmėginti analogines alternatyvas, kurios yra pigesnės, bet veikiančios silpniau. Tačiau naktimis, šilumai vos perlipant kelių laipsnių ribą, kur kas geriau veikia „Revysol“ veikliąją medžiagą turintys fungicidai bei jų mišiniai. Toks pasirinkimas leis apsaugoti žieminių rapsų ir žieminių kviečių pasėlius nuo ligų , – teigia P. Kiseliovas.
Jis patikslina, kad pasėlius puola itin įvairios ligos: nuo dryžligės ir lapų septoriozės kviečiuose iki verticiliozės ir sklerotinio puvinio rapsuose. Tai ypač pastebima tuose laukuose, kur sėjomainos – siauros.
„Jei ant rapsų pastebite geltonai žalius lapelius, tai – verticiliozės požymis. Verticiliozė sukelia rapsų vytimą, ankstyvą augalo brendimą, dėl ko ženkliai sumažėja derlius. Todėl siekiant sumažinti šios ir kitų ligų plitimą žieminių rapsų pasėliuose, patartina rinktis „Revydas“ fungicidą. Jei ūkyje sėjomaina – siaura, galima pasitelkti „Revydas“, „Revytrex“, „Priaxor“, „Daxur“, „Delaro Forte“ ir „Priaxor“ fungicidus, kurie apsaugos augalus nuo žaldarių“, – sako „Linas Agro“ pesticidų produkto ekspertas P. Kiseliovas.
Parengta pagal „Linas Agro“ pranešimą
