Gaisrai atliekų įmonėse kyla vienas po kito ir jau tampa kasdienybe. Balandžio pabaigoje degė Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamykla, kurią valdo „Energesman“. Nepraėjus nei dviem savaitėms nuo šio incidento, gaisras kilo vienoje technologiškai pažangiausių – Kauno kogeneracinėje jėgainėje (KKJ). Atliekų tvarkytojai vieningi – padėtis jau dabar yra kritinė ir ji tik blogės, jei nebus rastas sprendimas nešiojamųjų įrenginių, turinčių ličio jonų baterijų, tvarkymui.
Netinkamas rūšiavimas kelia pavojų
Šie gaisrai rodo, kad netinkamas pavojingųjų atliekų, ypač ličio jonų baterijų ir nešiojamųjų akumuliatorių rūšiavimas ir jų patekimas į buitinių ir pramoninių atliekų srautą, vis dažniau sukelia aplinkai pavojingus gaisrus. Būtent tai yra viena iš pagrindinių iki šiol atliekų įmonėse kilusių gaisrų priežasčių. Dėl neatsakingai išmestos ličio jonų baterijos ar ją savo sudėtyje turinčio įrenginio, vis dažniau užsidega atliekų rūšiavimo ir perdirbimo gamyklos ir netgi eisme dalyvaujančios, atliekas gabenančios transporto priemonės.
„Tiek „Energesman“, tiek KKJ atveju didesnės nelaimės išvengėme, tačiau žala padaryta: kenksmingi dūmai pasklido į gyvenamuosius rajonus, galimai užteršė aplinką, apgadino gamyklų įrangą ir pastatus, o visa atliekų tvarkymo sistema tiek Vilniaus, tiek Kauno regionuose sutrikdyta. Nors teisėsaugos institucijos pradėjo tyrimus dėl galimų tyčinių veiksmų, atliekų tvarkytojų bendruomenė įsitikinus, kad gaisrai kyla dėl neatsakingo rūšiavimo“, – sako Marius Busilas, Pavojingųjų atliekų tvarkytojų asociacijos (PATVA) direktorius.
Pagal galiojančius teisės aktus, pavojingos atliekos – tokios kaip galvaniniai elementai, baterijos, nešiojamieji akumuliatoriai, buitinė elektronika, dažai, skiedikliai, cheminiai valikliai – negali būti metamos į bendrus buitinių atliekų konteinerius. Tačiau, realybė kitokia ir ji rodo, kad daugeliui gyventojų vis dar trūksta duomenų arba patogesnės infrastruktūros šias atliekas priduoti tinkamai.
Ar Lietuvą ištiks atliekų krizė?
Įrenginiai su įmontuotomis baterijomis dažnai metami į šiukšliadėžes, buitinių atliekų ir pakuotėms skirtus konteinerius. Elektroninės cigaretės, mobiliųjų telefonų baterijos labai dažnai randamos galvaniniams elementams skirtose surinkimo dėžutėse. Elektromobilių baterijos įmonių priduodamos paslėptos tarp kitų atliekų, pavyzdžiui, švino akumuliatorių. Patekusios į atliekų surinkimo aikšteles ir jų rūšiavimo įrenginius, ypač pavojingos ličio jonų baterijos tampa gaisro priežastimi. Atliekų sraute jos spaudžiamos, pažeidžiamos, dėl to sukelia kibirkštį ir virsta didelio gaisro židiniu.
Tokie gaisrai sustabdo atliekų tvarkymo gamyklų veiklą – ilgainiui atliekų krizė šalyje tampa neišvengiama.
Prieš trejus metus gaisrą patyrusios pavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovės „Žalvaris“ direktorius Vitoldas Sapožnikovas sako, kad nesiimant ryžtingų veiksmų, Lietuvoje greit nebebus nei vieno atliekų tvarkytojo, kurį aplenkė su ugnimi susijusi nelaimė.
„Vienas po kito kylantys gaisrai atliekų tvarkymo įmonėse rodo, kad tai nebėra atsitiktinumas ar atliekų laikymo ir saugojimo taisyklių nesilaikymo pasekmė. Nešiojamieji, baterijas turintys įrenginiai masiškai metami į bendrą buitinių ir kitų atliekų srautą, o atliekų saugojimo vietose sąlytyje su kitomis atliekomis arba tvarkymo procese sprogsta ir sukelia visa apimančius gaisrus. Šioje situacijoje kol kas visi tvarkomės su pasekmėmis – gesiname ugnį, verslas investuoja ir dar aktyviau diegia gaisro prevencines priemones, institucijos tikrina tvarkytojus, tačiau problema iš esmės nesprendžiama“, – sako UAB „Žalvaris“ direktorius V. Sapožnikovas.
Trūksta infrastruktūros
Pasak jo, nešiojamųjų elektronikos įrenginių surinkimui neturime atskiros infrastruktūros, todėl jau veikiančią reikia dar efektyviau išnaudoti ir stiprinti. Lietuvoje daugelį metų veikia ir yra pasiteisinusi galvaninių elementų surinkimo sistema – visoje šalyje gyvenamuosiuose namuose, įstaigose ir verslo įmonėse yra įrengta arba išdalinta per 20 000 galvaninių elementų surinkimui skirtų dėžučių. Ličio jonų baterijų turintys įrenginiai šiose dėžutėse sudaro apie 20% viso surinkto baterijų kiekio.
„Galvaninių elementų surinkimui Lietuvoje keliamos užduotys ir jos gan sėkmingai įgyvendinamos. Tuo tarpu nešiojamieji įmontuotas ličio jonų baterijas turintys įrenginiai atskirai nerenkami ir netvarkomi, nes valstybės mastu nėra nustatytų šių įrenginių atliekų tvarkymo užduočių ir mokesčio už aplinkos teršimą. Kol šių atliekų tvarkymas nėra apmokestintas ir tuo rūpintis nėra įpareigoti gamintojai ir importuotojai, tol visa atsakomybė tenka išskirtinai atliekų tvarkytojams. Tiek už šių įrenginių sutvarkymą – tai darome savo lėšomis, tiek dėl baterijų sukeltų gaisrų pasekmių“, – teigia V. Sapožnikovas.
Žingsnis atgal: mokestį už aplinkos teršimą planuojama keisti garantijomis
Naujausias Europos Sąjungos reglamentas dėl baterijų ir jų atliekų, įsigaliojęs 2024 m. vasario 18 d., pakeičia ankstesnę Direktyvą 2006/66/EB ir nustato griežtesnius reikalavimus visam baterijų gyvavimo ciklui – nuo gamybos iki atliekų tvarkymo. Jame be nustatytų didesnių baterijų surinkimo ir perdirbimo tikslų, numatyta ir didesnė gamintojų atsakomybė. Gamintojai privalo užtikrinti, kad jų tiekiamos baterijos atitiktų naujus reikalavimus, įskaitant perdirbtų medžiagų naudojimą ir atliekų tvarkymą.
Lietuvoje rengiami teisės aktų pakeitimai, siekiant įgyvendinti naujo reglamento nuostatas. Pakeitimais, kuriuos planuoja Aplinkos ministerija, būtų sugriauta jau veikianti baterijų surinkimo sistema, atsisakyta galiojančių užduočių, panaikinti mokesčiai už aplinkos teršimą gamintojams ir importuotojams. Nors minėtos priemonės tiesiogiai gali būti suderintos su Direktyvos ir ES teisės tikslais, Aplinkos ministerija nelinkusi atsižvelgti į ilgametę patirtį turinčių atliekų tvarkytojų argumentus dėl esamos baterijų surinkimo ir tvarkymo sistemos tobulinimo, jos efektyvumo gerinimo bei numatomų taikyti garantijų neveiksnumo.
PATVA direktorius Marius Busilas atkreipia dėmesį, kad reglamento įgyvendinimas nacionaliniame lygmenyje turėtų apimti jau veikiančią sistemą, ją stiprinti ir plėsti ir jokiu būdu neturėtų būti traktuojamas tik iš garantijų ir baudų nustatymo perspektyvos.
„Užduotys gamintojams ir mokestis už aplinkos teršimą būtų ta efektyvi priemonė, kuri padėtų surinkti didesnius elektronikos kiekius. Bauda už ličio jonų baterijos patekimą į bendrą buitinių atliekų srautą baterijų surinkimo problemos neišspręs“, – teigia M.Busilas.
Surenkama per mažai
Pasak jo, nors Lietuvoje gerai išvystytas baterijų atliekų surinkimo tinklas, tačiau realus jų surinkimo lygis vis dar ganėtinai žemas. Nešiojamųjų baterijų atliekos neturi ekonominės vertės, jų surinkimas yra brangus, jos neturi paklausos šešėlinėje rinkoje, todėl didžioji dalis nešiojamųjų baterijų įrenginių atliekų, neteisėtai dėl vartotojų sąmoningumo ir žinių stokos, patenka į buitinių atliekų srautą.
Jam antrina ir „Žalvario“ atstovas: „Pakeitus gerai veikiančią mokesčio už aplinkos teršimą tvarką gali atsitikti taip, kad netgi galvaninių elementų surinkimo sistema neteks finansavimo ir nebebus prasmės jos išlaikyti. Tokiu atveju papildomas 20% ličio baterijų atliekų kiekis pateks į buitinių atliekų srautą. Mano manymu, būtina išplėsti gamintojų ir importuotojų atsakomybę – ji turėtų apimti ir įmontuojamas ličio baterijas. Tai leis investuoti daugiau į šios atliekos surinkimą ir sutvarkymą, o tai turės tiesioginės įtakos gaisrų skaičiaus mažėjimui“, – įsitikinęs V. Sapožnikovas.
Ličio gaisrams gesinti reikia kitokių priemonių, nei šiuo metu naudojamos
Nacionalinės gaisrinės saugos asociacijos vadovas Martynas Matulevičius teigia, kad ličio jonų baterijų sukelti gaisrai generuoja gerokai aukštesnes nei 1000 0C temperatūras (darbinė temperatūra 1200 – 1600 0C, o maksimali gali siekti ir 2500 0C temperatūrą), o jų užsidegimui visiškai nereikalingas deguonis. Su tokiais gaisrais pastaruoju metu tenka kovoti mūsų šalies ugniagesiams, tačiau jie tam nepasiruošę – jiems trūksta priemonių – specialių putokšlių ir ugniai atsparių apklotų.
„Apie ličio jonų baterijų, kaip apskritai naujo tipo gaisrų pavojų, kalbu jau nuo 2021 metų, tik nuo to laiko naudojamų elektrinių įrenginių su baterijomis kiekis padidėjo jei ne dešimtimis, tai šimtais kartų. Todėl ir didėjantis energijos kaupiklių gaisrų kiekis manęs visiškai nestebina. Stebina tik tai, jog kaip moderni, edukuota visuomenė nesugebame panaudotų elektrinių įrenginių su baterijomis išmesti tam skirtose vietose – į specialius konteinerius“, – sako M. Matulevičius.
Jis pabrėžia, kad patalpose, kuriose laikomos baterijos, energijos kaupikliai ar elektros prietaisai su baterijomis, privalo būti specialus būtent šio tipo gaisrui skirtas gesintuvas arba ugniai atsparus apklotas (nedegus audeklas).
Atrasta patogi aplinkybė, patogus atpirkimo ožys ličio baterijos. Tačiau , jeigu prisiminsim, dideli gaisrai jau seniai kyla atliekų sąvartynuose įvairiose Lietuvos vietose. Atsimenu, kad tokių gaisrų keletas buvo sąvartyne prie Lentvario, naudotų padangų sandėlyje Alytuje, Vilniuje, dar kitur. Galvoju, kad taip vadinami verslininkai atsikratydavo sukauptų atliekų, už kurias jau buvo gautos lėšos už jų utilizavimą. Pinigai gauti, bet atliekos tebestovi. Kilę ar sukelti gaisrai greitai ir dideliais kiekiais sunaikina sukauptas atliekas. Kodėl taip vyksta, nesunku nuspėti. Verslininkams Lietuvoje daug leidžiama, gal viskas, ką jie susigalvoja. Nes jau daug dešimtmečių diegiama pažiūra į verslą, kad tik verslas ir apsukrūs verslininkai yra Lietuvos gelbėtojai. Tik jie kuria BVP, visiems duoda darbo ir duonos.Bet atidžiau pasižiūrėjus, šie verslininkai ir verslas yra daugiau griovėjai, nei kūrėjai. Visa tai puikiai atliktų valstybinės įmonės, bei duotų daugiau naudos biudžetui.