Nors inžinerines studijas Lietuvoje pernai rudenį pradėjo daugiau nei 6,5 tūkst. studentų, šis skaičius vis dar nepakankamas, kad būtų patenkinti rinkos poreikiai. Srities žinovai atkreipia dėmesį į mokyklų profiliavimo sistemą, nepakankamai skatinančią mokinius rinktis tiksliuosius mokslus, taip pat sako, kad inžinerinių studijų patrauklumą didintų praktinio mokymo galimybės ir didesnis bendradarbiavimas su verslo atstovais.
Praėjusių metų rudenį inžinerines studijas Lietuvoje pradėjo daugiau nei 6,5 tūkst. studentų – virš 2 tūkst. universitetuose ir kolegijose bei 4,5 tūkst. profesinėse mokymo įstaigose. Tai 7,2 proc. daugiau nei 2023-aisiais, tačiau augimą rodo tik procentinis padidėjimas, bet ne absoliutūs skaičiai. Mat nors pernai į aukštąsias mokyklas iš viso įstojo beveik 19 tūkstančių jaunuolių, tai buvo beveik 8 proc. mažiau nei 2023-aisiais, kai įstojusiųjų skaičius siekė 20,5 tūkst.
Į šią problemą dėmesį atkreipia ir Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės (LINPRA) vadovas Darius Lasionis, pabrėžiantis, kad iki 2024-ųjų inžinerijos specialybę besirenkančių jaunuolių skaičius mūsų šalyje nuosekliai mažėjo bent 15 metų.
„Turint omenyje prastėjančią demografinę padėtį, šios tendencijos neramina. Kadangi viena perspektyviausių ateities profesijų vadinama inžinerija Lietuvoje vis dar nėra pakankamai žinoma, galima daryti išvadą, kad ateityje dėl to gali imti mažėti ir mūsų šalies ekonomines galimybes bei konkurencingumas“, – perspėja D. Lasionis.
Jam pritaria ir įmonės „Teltonika“ atstovas dirbantis kaip nepriklausomas lektorius aukštosiose mokyklose Julius Purlys, pateikdamas konkretų pavyzdį.
„Jau šiemet mūsų įmonėje ims veikti spausdintinio montažo ir elektronikos surinkimo gamyklos, dabartines gamybos apimtis leisiančios padidinti maždaug penkis kartus. Bet norint išlaikyti tokias gamybos apimtis, reikės imtis visiškai naujų gaminių projektavimo bei gamybos, o tam reikės ir papildomų, naujų inžinerijos žinovų“, – pasakoja J. Purlys.
Jis taip pat atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, per pastaruosius penkerius metus elektronikos inžinerijos studentų skaičius sumažėjo maždaug penktadaliu.
Ar įmanoma padidinti inžinerijos žinomumą?
Žinovai sako, jog didinant vaikų ir jaunuolių susidomėjimą inžinerija, reikėtų stiprinti ankstyvąjį ugdymą, didinti švietimo ir verslo bendradarbiavimą, stiprinti profesijos įvaizdžio kampanijas ir labiau pritaikyti studijų programas prie rinkos poreikių, įtraukiant naujas technologijas bei naujoves.
Purlys sako suprantantis, kad tiek aukštosios, tiek profesinės mokyklos deda didžiules pastangas, siekdamos pritraukti inžinerinės pakraipos studentus, tačiau priduria, jog to nepakanka.
„Inžinerinių specialybių patrauklumą jaunam žmogui geriausiai gali parodyti švietėjiška veikla. Ko gero, daugiausiai žinių perteikia ir didžiausią įtaką vaikams bei jaunimui turi mokytojai ir socialiniai tinklai. Tad reikėtų siekti, kad tiek mokytojai, tiek socialiniai tinklai apie tai kalbėtų garsiau“, – įsitikinęs J. Purlys.
LINPRA vadovas D. Lasionis taip pat pritaria, kad inžinerijos įvaizdis galėtų būti geresnis. Tam, pasak jo, reikia didinti profesijos garbingumą, pabrėžti dideles karjeros galimybes.
„Įvaizdžio svarba ypač išryškėja, kalbant apie profesines mokyklas. Apie šį pasirinkimą neretai kalbama šiek tiek pašaipiai, kaip apie antrarūšį. Tikrovė yra visiškai priešinga, nes būtent profesinėje mokykloje galima kur kas greičiau išmokti naudingos profesijos ir pradėti pilnavertišką savarankišką gyvenimą“, – sako jis, pasidžiaugdamas, kad pernai rudenį profesinių mokyklų pirmakursiai daugiausiai rinkosi būtent inžineriją: tokių buvo daugiau nei penktadalis, arba 4,5 tūkst. visų įstojusiųjų.
Inžinerijos galimybės – didžiulės
Abu pašnekovai sutaria, kad skatinti vaikus domėtis inžinerija reikia pradėti kuo anksčiau, į mokymo programas įtraukiant praktinius užsiėmimus bei projektinį mokymą. J. Purlys pabrėžia, kad svarbiausias – pirminis vaiko ar jaunuolio sudominimas šia profesija.
„Tie, kurie „užsikabina“ ir pasirenka inžinerinę specialybę, labai greitai pajunta, kad yra reikalingi. Supranta, kad tai, ką jie daro, turi prasmę. Motyvacijos prideda ir tai, kad inžinerijos žinovai įvairių darbdavių yra geidžiami visame pasaulyje, o inžinerijos specialybės yra vienos geriausiai apmokamų darbo rinkoje “, – pasakoja J. Purlys.
Inžinerijos specialybių galimybėmis neabejoja ir D. Lasionis.
„Jau dabar matome, kad ateityje labiausiai reikės būtent inžinerinės pakraipos žinovų – pradedant elektros, energetikos ar žemės ūkio inžinerijos, baigiant mechanikos ir bioinžinerijos sritimis. Technologijoms sparčiai vystantis, verslo varžymasis dėl kvalifikuotų inžinerijos žinovų tik augs, o tai reiškia, kad būtent šios profesijos atstovai ateities pasaulyje galės jaustis saugiausiai tiek dėl savo darbo vietos, tiek dėl gyvenimo kokybės“, – pabrėžia LINPRA vadovas.
