Šildymo sezono metu namuose per šilta arba per šalta? O gal tenka ilgai laukti, kol iš čiaupo pradeda tekėti šiltas vanduo? Gali būti, kad jūsų daugiabutis patenka į sąrašą, kuriems privalomas šildymo ir vandens sistemų atnaujinimas. Jei iki 2026 m. liepos 1 d. šios sistemos daugiabutyje nebus atnaujintos, gali grėsti baudos. Kodėl tokie atnaujinimai būtini ir kaip šią situaciją gali spręsti daugiabučių gyventojai pasakoja daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios įmonės „Civinity“ statinio techninės priežiūros specialistas Gintaras Stanišauskas.
Pasenusi šildymo ir karšto vandens sistema – neefektyvi ir pavojinga sveikatai
Daugelyje senos statybos daugiabučių vis dar veikia vadinamoji elevatorinė šildymo sistema, kuri šiandien jau laikoma ne tik neefektyvia, bet ir neatitinkančia nei komforto, nei higienos standartų.
Tokiuose daugiabučiuose šilumos punktai neturi automatizuoto valdymo, todėl negali prisitaikyti prie lauko oro sąlygų. Dėl to gyventojams tenka taikytis prie nekomfortiškos vidaus temperatūros ir mokėti dideles sąskaitas už neefektyviai naudojamą šilumos energiją. Dėl pasenusios sistemos šiluma daugiabutyje paskirstoma netolygiai – vienuose butuose būna per karšta, kituose – per šalta.
Ne mažiau problemų kelia ir pasenusi karšto vandens tiekimo sistema. Daugelyje senų daugiabučių ji vis dar veikia be cirkuliacijos, todėl karšto vandens tenka ilgai laukti – jis atkeliauja iš centrinio šilumos punkto ir per tą laiką atvėsta vamzdžiuose. Tai lemia ne tik vandens švaistymą, bet ir pavojų sveikatai – esant žemai temperatūrai susidaro palankios sąlygos daugintis pavojingoms bakterijoms, tokioms kaip legionelės.
Kiek daugiau nei metai atlikti privalomą sistemų atnaujinimą
Senų daugiabučių namų gyventojai, kurių namai vis dar nėra renovuoti pagal daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą, turėtų suklusti. Visuose namuose, kuriuose veikia pasenusios šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemos, jos turi būti atnaujintos ne vėliau kaip iki 2026 m. liepos 1 d.
„Jeigu sprendimas dalyvauti ar ne daugiabučių modernizacijos (renovacijos) programoje priklauso butų ir kitų patalpų savininkams, to negalime pasakyti apie šildymo ir karšto vandens sistemas. Jos, pagal galiojančius teisės aktus, privalo būti atnaujintos visuose daugiabučiuose“, – sako G. Stanišauskas.
Šio reikalavimo tikslas – užtikrinti, kad visi daugiabučiai atitiktų higienos normas ir juose numatytas vidaus patalpų temperatūros ir karšto vandens temperatūros reikalavimus. Šiuo reikalavimu taip pat siekiama padidinti be išimties visų daugiabučių energetinį efektyvumą.
Atnaujinus sistemas – mažesnės sąskaitos ir daugiau patogumo
Atnaujinta šildymo sistema daugiabutyje automatiškai reguliuoja šildymo intensyvumą pagal lauko temperatūrą: orams atšilus šildymas sumažinamas, o atvėsus – padidinamas. Taip pat sistemos atnaujinimo metu atliekamas šildymo sistemos subalansavimas, kuris užtikrina tolygų šilumos paskirstymą visame name, todėl diskomfortas dėl temperatūrų skirtumų tarp butų išnyksta.
„Atnaujinus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas, pastatas tampa ženkliai efektyvesnis – priklausomai nuo pasirinktų sprendimų, energijos sutaupoma nuo 10 iki 20 procentų,“ – sako G. Stanišauskas.
Be to, pasinaudojus šia programa galima ne tik pilnai automatizuoti daugiabučio šilumos punktą, bet ir atnaujinti visą šilumos sistemą – keisti magistralinius vamzdynus, šildymo stovus ir radiatorius – tuomet butuose galima įrengti individualią šilumos apskaitą ir kiekvienas gyventojas gali pats reguliuoti norimą temperatūrą savo bute.
Mažoji renovacija – būdas sistemas atnaujinti su valstybės pagalba
Nors reikalavimas atnaujinti šildymo ir karšto vandens sistemas yra privalomas, sprendimą atlikti šiuos darbus name turi priimti butų ir kitų patalpų savininkai. Pasak G. Staniškausko, šiuo metu geriausia tai daryti pasinaudojant Mažosios renovacijos programa.
Pasinaudojus programa kompensuojama iki 60 proc. visų statybos darbų išlaidų, o jeigu buto ar kitų patalpų savininkai priklauso nepasiturinčiųjų grupei, valstybė padengia net 100 proc. išlaidų.
„Atnaujinus šildymo ir karšto vandens tiekimo sistemas gyventojams sumažėja šildymo sąskaitos. Skaičiuojame, kad toks sutaupymas, kartu su valstybės parama, leidžia atnaujinimo darbams tekusias išlaidas pilnai padengti per penkerius metus“, – teigia „Civinity“ atstovas.
Pagal pernai liepą paskelbtą kvietimą, mažajai renovacijai skirta 20 mln. eurų, o paraiškas galima teikti iki 2025 m. liepos 23 d. Pasak pašnekovo, šiuo metu paramos likutis dar siekia apie 7 mln. eurų.
Veiksmai, kuriuos reikia atlikti, norint pasinaudoti parama
Daugiabučio butų ir kitų patalpų savininkai, svarstantys galimybę pasinaudoti Mažosios renovacijos programa, pirmiausia turėtų kreiptis į savo namo administratorių. Administratorius organizuoja gyventojų susirinkimą, kuriame pristato kvietimo esmę bei visą reikalingą informaciją apie paramos gavimo procedūras. Tame pačiame susirinkime inicijuojamas balsavimas dėl projekto įgyvendinimo.
Kai surenkamas gyventojų daugumos pritarimas dėl sistemų atnaujinimo, administratorius parengia ir pateikia dokumentus Aplinkos projektų valdymo agentūrai dėl finansavimo skyrimo. Gavus patvirtinimą ir rezervavus finansavimą, administratorius organizuoja rangos darbų konkursą. Nuo paraiškos patvirtinimo dienos rangos darbai įgyvendinami per 18 mėnesių.
Specialistas pabrėžia, kad rangos darbus rekomenduojama atlikti ne šildymo sezono metu – tai padeda išvengti trikdžių ir leidžia darbus įgyvendinti sklandžiai. Todėl visi, kurie svarsto galimybę atnaujinti savo daugiabutį pasinaudojant valstybės parama, raginami nedelsti ir jau dabar kreiptis į savo administratorių.
Kol kas nėra aišku, kas laukia sistemų neatnaujinus
Šildymo ir karšto vandens sistemų atnaujinimas daugiabučiuose iki kitų metų. liepos – ne siūlymas, o įstatymu nustatyta pareiga. Vis dėlto kol kas nėra aišku, kas grės daugiabučių namų valdytojams ir butų bei kitų patalpų savininkams, jeigu tokie reikalavimai laiku nebus įgyvendinti.
„Faktas, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras turi teisę atlikti patikrinimus daugiabučiuose ir, nustačius pažeidimus dėl netinkamos karšto vandens temperatūros ar cirkuliacijos, gali taikyti administracinę atsakomybę. Tačiau kokios dar priemonės galėtų būti taikomos tiems daugiabučiams, kurie nepaisys reikalavimo atnaujinti sistemas, šiuo metu nėra aišku“, – sako specialistas.
Tuo pačiu G. Stanišauskas pabrėžia, kad gyventojų, kurie supranta reikalavimo prasmę ir imasi sistemų atnaujinimo projektų vis daugėja.
„Visoje Lietuvoje jau esame įgyvendinę 16 daugiabučių mažosios renovacijos projektų, o dar 10 šiuo metu vykdomi. Savo klientus nuolat raginame nelaukti ir imtis mažosios renovacijos kuo greičiau, nes valstybės paramos kvietimas galioja tik tol, kol dar yra likę tam skirtų lėšų,“ – sako „Civinity“ atstovas.
Parengta pagal „Civinity“ pranešimą
– Atnaujinus – už šildymą sąskaitos mažesnės, tačiau, pridėjus dalimis išmokamą skolą už šildymo sistemos atnaujinimą, bendra suma bus bent du kartus didesnė, negu iki naujinimo buvo?
– Butuose ne dabar tapo šalčiau. o tuoj po to, kai Zuokas atvedė ?prancūzus, kurie „modernizavo” šildymo sistemą, kažkokį mazgą rūsiuose įrengė. Iki „modernizacijos” net šalčiausią žiemą vėdindavome kambarius 2xd., o po to daug metų turėdavome kęsti 12C kambariuose. Paprašius santechniko pareguliuoti, neilgam tai padėdavo. Jis sakė, kad iš centro neleidžia padidinti šilumą – esą, vos pastebėjęs „savivaliavimą”, centras tuoj pat pats sumažindavo šildymą… Didžiausia temperatūra, kurią, matyt, centras leisdavo, buvo 18C, bet tai jau praėjus nemažai laiko po Zuoko valdymo. Dabar temperatūra nekrinta žemiau 20. Taigi, ne visada reikia vamzdyną keisti – pakanka išvesti zuokus iš savivaldybės…
Po namo atnaujinimo sąskaita už šildymą mažesnė beveik per pus, bet reikia kas mėnesį mokėti už atnaujinimą su dideliais procentais,tad galų gale mokestis tas pats .