Pastačius savo naujus namus, prasideda kitas darbų etapas: aplinkos tvarkymas ir puoselėjimas. Vienas svarbiausių kiemo akcentų – graži žaliuojanti veja, džiuginanti ir namo gyventojus, ir kaimynus. Kraštovaizdžio žinovai atkreipia dėmesį, kad norint tokį džiaugsmą pasiekti, teks nemažai pasistengti.
„Vejos bet kaip nepasėsi: tai – ilgas ir sudėtingas procesas, netgi visas mokslas. Turime užauginti pakankamai lepų augalą, kurį trypsime ne vienerius metus, tad turime ir jį tinkamai paruošti, ir patys pasiruošti“, – pabrėžia profesionalus agronomas, kraštovaizdžio specialistas Tautvydas Gurskas.
Pradėkite nuo dirvožemio
Pabaigus statybos darbus, T. Gurskas pataria patikrinti dirvožemio būklę. Anot jo, jei dirvožemis – pakankamai geras, galima tiesiog įdirbti žemę, ją išlyginti ir pasėti veją.
„Tačiau jei dirvą buvome apleidę, prižėlė daug piktžolių, tai užtruksim, kol jas išnaikinsim. Žinoma, galima jas visiškai išnaikinti, galima ir ties žeme jas nupjauti, o tada įdirbti dirvą. Vis dėlto, viskas priklauso nuo to, kokia yra dirvožemio būklė ir kokį plotą mes norime apsėti veja“, – sako žinovas.
Jo teigimu, jeigu turimas plotas – nedidelis, o žemės būklė – gera, ją užtenka perkasti ir supurenti rankiniais įrankiais: kastuvu, grėbliu ir kt. Tačiau jei ketinama veja apsėti didžiulę teritoriją, prireiks rimtesnės technikos, pavyzdžiui, traktoriuko, kuriuo būtų supurenta žemė.
Svarbu kuo lygiau suspausti žemę
Vardindamas darbų eiliškumą, T. Gurskas toliau pataria išlyginti dirvožemį: tam pirmiausia galima pasitelkti lentas arba kopėčias.
„Turimą plotą būtina kuo geriau išlyginti , o tada per jį pervažiuoti su volu – taip žemę tolygiai suspausime, bet neperspausime. Vėliau visą šį procesą – grėbliavimą, lyginimą, volavimą – reikia pakartoti bent 3–4 kartus, kol jūsų žemės sklypas bus idealiai lygus ir tolygiai suspaustas“, – aiškina kraštovaizdžio specialistas.
„Jei to nepadarysime, viską sugadins lietus: po pirmų rimtesnių kritulių atsiras duobės, kuriose užsilaikys vanduo. Tose vietose esanti veja neaugs, supus, tad ir visas mūsų žolynas atrodys nelygus, negražus.“
Išsirinkite tinkamas sėklas
Paruošus dirvožemį, kitas žingsnis – išsirinkti tinkamas vejos sėklas, kurių pasirinkimas – tikrai gausus. Tačiau pirmiausia patariama atsižvelgti į tai, kokia yra dirvožemio būklė ir kaip intensyviai bus naudojama veja.
„Ten, kur dirvožemis – labiau užterštas, pavyzdžiui, pakelėse, o pati žemė – sunki, druskinga, verta rinktis atsparesnio mišinio, kojoms šiurkštesnes veisles. Jos atsparios trypimui, vaikščiojimui, mindžiojimui, netgi važinėjimui su karučiu. Visose kitose vietose, kur ketinate vaikščioti basomis, rinkitės švelnesnių žolynų sėklas“, – sako T. Gurskas.
Jeigu kieme planuojama sporto, aktyvios veiklos zona, žinovas rinktis specialius sportinius sėklų mišinius. „Tačiau reikėtų nepamiršti, kad tokia veja – greitai atželia, nes tarp rungtynių, veiklų turime trumpą laiką, per kurį žolė vėl turi sužaliuoti, ir nusiteikite dažnam žolės pjovimui: per dvi savaites tai gali tekti padaryti mažiausiai tris kartus.“
Pataria įvertinti saulės padėtį
Ne vieną dešimtį kiemų ir sodybų įrengęs T. Gurskas pataria atsižvelgti į tas kiemo vietas, kurios atsiduria šešėlyje, o kurios – saulėkaitoje. Pasak jo, tos pačios veislės veja gali skirtingai augti prie skirtingo apšvietimo ir temperatūros.
„Yra specialūs sėklų mišiniai, kurių veja netgi geriau auga šešėlyje esančioje vietoje, nes tikrai ne bet kuri žolė gerai atrodys augdama prietemoje. Tačiau yra ir kitas ekstremalumas – saulėkaita. Jei sklype turite kalnelį, patenka daug saulės šviesos, arba ji atsispindi nuo langų, namo sienų, turime naudoti specialius mišinius, atsparius ypatingiems karščiams“, – paaiškina kraštovaizdžio ekspertas.
Pasirinkus tik vieną sėklų mišinį, kuris naudojamas visame sklype, rekomenduojama saulėkaitoje ir šešėlyje esančiose vietose papildomai paberti konkrečiai vietai būdingų sėklų. Tai patartina padaryti norint išvengti netolygaus vejos augimo.
Suklydus, teks viską perdaryti iš naujo
Jei nutiktų taip, kad pasėta veja auga netolygiai, yra išdžiūvusių plotų, žolyną teks tvarkyti. O tvarkyti – sudėtingiau, nei gali atrodyti. Pasak T. Gursko, veja – ne daržovės, todėl dirvožemio pertvarkymui reikės daugiau pastangų.
„Praktiškai, reikėtų viską pradėti nuo pradžių, ir ypač gerai paruošti žemės plotus ties kieme esančiomis trinkelėmis: ten dažniausiai būna daug žvyro, skaldos. Vasarą tokios vietos – itin išryškėja: veja pradeda labiau sausėti, džiūti, geltonuoti, tad ir žolynas atrodo dėmėtas. Tuomet laistome, tręšiame, imamės kitų veiksmų, bet niekas nepadeda. Todėl paruošiamieji darbai – patys svarbiausi ir į juos nereikėtų numoti ranka. Vėliau klaidas gali būti per brangu taisyti“, – pabrėžia kraštovaizdžio specialistas T. Gurskas.
Parengta pagal „Linas Agro“ pranešimą
