Valdančiųjų planuojamas įvesti cukraus mokestis nebus veiksminga priemonė nei gyventojams sveikatinti, nei biudžeto įplaukoms padidinti, teigia sveikatos, ekonomikos ir verslo žinovai. Anot jų, šis mokestis labiausiai atsilieps mažiausias pajamas gaunantiems gyventojams, o vietinį verslą privers atleidinėti savo darbuotojus.
Asociacija „Lietuvos gėrimai“, vienijanti nealkoholinių gėrimų ir sulčių gamintojus bei importuotojus Lietuvoje, šią savaitę subūrė ekonomistus, sveikatos ekspertus, verslo atstovus ir politikos formuotojus į diskusiją apie įregistruotą cukraus mokesčio įstatymo projektą. Diskusijos metu dalyviai svarstė, ar cukraus mokestis būtų efektyvi priemonė sveikatai gerinti, ar tik ekonominė našta?
Diskusijoje siekta išgryninti ne tik galimą šio mokesčio poveikį visuomenės sveikatai, bet ir ekonomines pasekmes verslui, darbo rinkai bei vartotojams, remiantis faktais, tarptautine patirtimi ir moksliniais tyrimais.
„Siekiant konstruktyvaus dialogo, į diskusiją buvo kviesti ir įstatymo projekto sumanytojai, labai gaila, bet dalyvauti negalėjo. Tačiau tikime, kad juos pasieks visi argumentai ir politikos formuotojai galės susidaryti išsamų vaizdą apie visus mokesčio aspektus, siekiant priimti subalansuotus ir efektyvius sprendimus, atitinkančius tiek visuomenės sveikatos tikslus, tiek verslo konkurencingumo ir tvarumo interesus“, – kalbėjo Gintė Levišauskaitė, asociacijos „Lietuvos gėrimai“ direktorė.
Įtaka sveikatai – nereikšminga
VU Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto direktorius prof. dr. Rimantas Stukas diskusijoje analizavo mokesčio potencialą kovoje su visuomenės sveikatos problemomis. Profesoriaus teigimu, mityba daro tiesioginę įtaką žmogaus sveikatai, tačiau kalbant apie gaiviuosius gėrimus, nereikėtų išskirti vieno komponento.
„Vienas produktas bendrame kontekste kažkokios reikšmingos įtakos negali turėti. Remiantis Higienos instituto statistika, lyginant 2020 m. ir 2024 m., vaikų suvartojamų gaiviųjų gėrimų kiekis mažėja, bet saldumynų vartojimas didėja“, – pasakoja prof. Dr. R. Stukas.
Profesoriaus teigimu, kalbant apie mitybą yra ir daugiau aspektų – Lietuvos gyventojai suvartoja per daug riebalų, ypač, gyvulinės kilmės, visiems reikėtų vartoti ir mažiau druskos, taip pat per mažai suvartojame daržovių.
Kalbant iš mokesčių perspektyvos, profesorius tikina, kad reikėtų žiūrėti į visą segmentą – į gaminius, su kuriais žmonės suvartoja žymiai daugiau cukraus nei su gaiviaisiais gėrimais.
„Jeigu norim kalbėti apie mokesčius, tai tada reikia žiūrėti visą segmentą ir ypač į gaminius su kuriais žmonės žymiai daugiau cukraus suvartoja nei su gaiviaisiais gėrimais. Su gaiviaisiais gėrimais Lietuvos gyventojai suvartoja tik 3,9 proc. viso suvartojamo cukraus. Tai labai nedaug“, – kalbėjo jis.
Anot profesoriaus, vertinant iš sveikatinimo pusės, vien gaiviųjų gėrimų cukraus apmokestinimas problemų neišspręs.
„Tai tas pats, kas turint žieminius markinius, bet norint vasarinių, tiesiog nusikirpti vieną rankovę“, – vaizdingai palygino R. Stukas.
Brangiau susimokės vartotojas
Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidento, ekonomisto Mariaus Dubnikovo teigimu, galutinė gaminio kaina, įvedus „cukraus mokestį“, didės daugiau nei ketvirtadaliu ir labiausiai palies mažesnes pajamas gaunančius vartotojus.
„Realiai produkcija turėtų brangti 26,7 proc., sudėjus tiek cukraus, tiek pelno mokestį. Didžiausią poveikį pajus neturtingi žmonės, nes didžiąją dalį jų krepšelio sudaro maistas, o tarp jų ir gėrimai“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Smulkiajam verslui gali grėsti bankrotas
Ypatingą nerimą dėl mokesčio išreiškė smulkiojo verslo atstovas Edmundas Likša, MB „Thirst Killers“ įkūrėjas.
„Šis įstatymas neabejotinai paveiks visą smulkųjį verslą. Konkrečiai mums – mokestis atsilieps itin skaudžiai. Mes esame mažoji bendrija, veikiame jau dvylika metų, per kuriuos susikūrėme darbo vietą sau, žmonėms, sukūrėme netiesioginių darbo vietų. Dabar turime padėtį, kai kyla grėsmė tam visam dvylikos metų įdirbiui ir mūsų veiklai“, – kalbėjo E. Likša.
Verslininko teigimu, tokio mokesčio įvedimas reikštų ne tik galutinio produkto kainos išaugimą, ribotas galimybes pasiūlyti Lietuvos rinkai aukštesnės kokybės importuojamų gaiviųjų gėrimų, bet ir išaugusius kaštus verslui.
„Iki šiol turėjom GPAIS sistemą, užstato sistemą, kurioje teikiame duomenis, o dabar dar prisidėtų cukraus mokestis, kuriam reikėtų buhalterijos tvarkomų deklaracijų. Atsiranda ne tik tiesioginiai, bet ir netiesioginiai kaštai, kurie galbūt nebus tokie reikšmingi didiesiems verslams, bet mus paveiks stipriai“, – sakė MB „Thirst Killers“ įkūrėjas.
Gali tekti atleisti iki 20 proc. žmonių
Pasak Laimono Blažinsko, Kaune veikiančios gaiviųjų ir alkoholinių gėrimų gamyklos „Kauen Craft“ direktoriaus, įvedus cukraus mokestį, sumažės perkančiųjų gėrimus kiekiai, gamintojai taps nekonkurencingi, todėl industrijos bendrovėms gali tekti atleisti iki 20 proc. darbuotojų.
„Šis mokestis yra diskriminacinis, mažina darbo vietas mūsų įmonėse ir mažintų konkurencingumą. Nes jei mažėja kiekiai, auga savikainos – mes nekonkurencingi. Dėl to mums reikės 10–20 proc. mažinti darbo vietų “, – kalbėjo L. Blažinskas.
Jam antrino ir Vidas Komparskas, vaisių ir sulčių gėrimų gamintojos „Eckes-Granini Baltic“ marketingo direktorius. Jo teigimu, cukraus mokestis ne tik paskatins infliaciją gėrimų kategorijoje, bet ir sumažės gėrimų bendrovių galimybės kelti atlyginimus darbuotojams.
Nepritaria siūlomam mokesčiui
Ekonomisto M. Dubnikovo teigimu, būtina labai atidžiai įsivertinti naujų mokesčių įvedimą ir jų poveikį Lietuvos ekonomikai.
„Lietuva laikosi iš esmės ant trijų mokesčių. Tai yra pridėtinės vertės mokestis, gyventojų pajamų mokesčiai ir akcizai. Ir kuo mes visada rizikuojame, įvesdami naujus mokesčius – išbalansuoti būtent tos tris ramsčius, ant kurių stovi visa mūsų mokestinė sistema“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Po diskusijos asociacija „Lietuvos gėrimai“ kartu su gėrimų industrijos bendruomene priėmė rezoliuciją, kurioje išreiškė nepritarimą siūlomam cukraus mokesčiui. Su šiuo sprendimu ketinama kreiptis į Seimo narius.
Parengta pagaos agentūra „Publicum“ pranešimą
