Lietuvių studentų įspūdžiai tiesiai iš NASA – prisideda prie misijų kosmose ir gyvybės paieškų Marse

Į 16 savaičių truksiančią pavasario stažuotę JAV Nacionalinėje aeronautikos ir kosmoso administracijoje (NASA), laimėję Lietuvos mokslo tarybos (LMT) rengtas varžytuves, metų pradžioje išvyko 10 studentų iš Lietuvos.

Studentų grupė į JAV išvyko po pertraukos, LMT atnaujinus ryšius su pasaulinį pripažinimą pelniusia organizacija. Stažuotei įpusėjus, studentai dalijasi, kokią NASA įsivaizdavo ir kokią pamatė, bei kodėl lietuviai stažuotojai stebina šios didžiausios ir seniausios pasaulyje kosmoso tyrimo organizacijos darbuotojus.

Įsiminė pažintys su išskirtiniais žmonėmis

Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto studentė Goda Mažeikaitė dalijosi, jog ne pastatai, bet NASA vykdomi tyrimai ir mokslininkų sukaupta patirtis ją sužavėjo labiausiai.

NASA Ameso tyrimų centre įrengti didžiausi pasaulyje vėjo tuneliai bei šilumos skydo testavimo įranga, taip pat vienas galingiausių pasaulyje superkompiuterių, naudojamų įvairioms orlaivių aerodinamikos, reaktyvinio judėjimo ir kitokioms kompiuterinėms simuliacijoms.

„Viena įspūdingiausių patirčių buvo atsidurti misijų operacijų valdymo kambaryje, iš kurio vienos palydovo misijos direktorius buvo susisiekęs su Tarptautinėje kosminėje stotyje 9 mėnesiams įstrigusiais astronautais ir teikė nuorodas, ką daryti su palydovu.

Tuo metu, kaip niekada anksčiau, pasijutau esanti arčiausiai kosmoso“, – dalijosi Goda.

Mergina į NASA kasdien keliauja dviračiu, be kasdienių darbų, tyrimų centre dalyvauja įvairiuose susitikimuose su išskirtiniais mokslininkais ir verslo atstovais. Dažnai pavyksta sutikti žmonių, įvairiausiose NASA misijose dirbusių net 40–50 metų, ir išgirsti jų istorijas.

Goda dirba komandoje su stažuotojais iš Izraelio ir Švedijos – kartu kuria automatinį mažųjų palydovų misijų dizaino įrankį.

Naudodamiesi atvirais NASA sukauptais duomenimis apie mažųjų palydovų komponentus, siekia sukurti atviros prieigos programą, kuri padėtų naudotojui suprojektuoti palydovą savo misijai į kosmosą ir pasiūlytų reikalavimus atitinkančias sudedamas dalis.

„Mano dėmesys – skirtas komunikacijų posistemės algoritmų vystymui bei palydovų testavimo bazėms. Trise šį rimtą projektą įgyvendiname nuo pat pradžių ir esame už jį visiškai atsakingi. Jaučiu didelį mentoriaus bei komandos pasitikėjimą, ir tai dar labiau motyvuoja“, – pasakojo lietuvė.

Į NASA metų pradžioje atvyko dešimties studentų iš Lietuvos grupė – tai gausiausias kada nors čia lankęsis lietuvių būrys. „Iš tiesų, lietuviai dominuoja tarp šiuo metu čia besistažuojančių studentų.

Daugelis NASA darbuotojų, išgirdę apie mūsų grupės dydį, stebisi ir klausia, kaip mums tai pavyko. Dėkoju LMT už pastangas organizuojant stažuotes ir skirtą biudžetą“, – kalbėjo VU studentė.

Anot pašnekovės, keli sutikti NASA dirbantys amerikiečiai prisimena studentus iš Lietuvos,  pasakojo sekę pirmąsias lietuviškų palydovų misijas.

Laisvalaikį Goda stengiasi išnaudoti pažinčiai su šalimi: įspūdingiausia išvyka ji vadino stebėjimą, kaip iš Vandenbergo kosminių pajėgų bazės (angl. Vandenberg Space Force Base) kyla „Falcon 9“ raketa.

Nuo Ameso tyrimų centro per kelias minutes dviračiu galima pasiekti pagrindinį „Google“ biurų miestelį, Stanfordo universitetą, kuris XX amžiaus pradžioje inovatyviais tyrimais paklojo pamatus Silicio slėnio atsiradimui. Vos kelių kilometrų spinduliu čia galima rasti daugelio didžiausių technologijų kompanijų biurus.

Prisideda prie Marso tyrimų

Kauno technologijos universiteto Mechanikos inžinerijos ir dizaino fakulteto (KTU MIDF) Aviacijos inžinerijos bakalauro ketvirtakursis Ginas Baladinskas dalijosi, jog jį, atvykusį į NASA, labiausiai nustebino darbo kultūra.

Vadovai dėmesingi ne tik savo komandoms, bet ir stažuotojams, rūpinasi, kad visos užduotys ir tikslai būtų tiksliai išaiškinti. „Iš tiesų, dirbti su tokia komanda labai veiksminga ir malonu“, – sakė Ginas.

Kiekviena diena Ameso tyrimų centre skiriasi, kas, anot pašnekovo, taip pat privalumas. Ginas dirba Aeromechanikos departamente prie Marso sraigtasparnių tyrimų: pradžioje kūrė stendo dizainą ir suprogramavo sraigto valdymo sistemą (angl. collective and cyclic rotor control hub) naujoms Marso sraigtasparnio sraigto mentims (angl. rotorcraft blades) išbandyti. Kaip tik prasidėjo pasiruošimas bandymams, kuriuos atliks kartu su Reaktyvinio judėjimo laboratorijos (angl. Jet Propulsion Laboratory) komanda.

Taip pat užsiima įvairių detalių ir sistemų dalių prototipavimu ir dizainu pagal užsakymus iš Departamento sumanymų.

Pagrindines – dizaino, programavimo – užduotis Ginas atlieka biure prie kompiuterio, bet tenka lankytis ir užsiėmimuose, laboratorijose.

Aeromechanikos departamente Ginas stažuojasi vienas, tačiau susitinka ir su kitais lietuviais stažuotojais, ir su Amerikos lietuviais, gyvenančiais San Francisko Įlankos rajone. Teko susitikti su lietuviu Stanfordo universiteto profesoriumi Rimvydu Baltaduoniu, taip pat lietuviu, dirbančiu „Google“.

Misijos Marse – iš labai arti

VU ketvirto kurso Biochemijos programos studentė Augustė Stankevičiūtė į NASA atvyko norėdama prisidėti prie gyvybės mokslų tyrimų.

Ameso tyrimų centre, grupėje, kurioje dirba amerikiečiai ir bendradarbiaujančių Europos kosmoso agentūrų atstovai, aiškinasi, kaip biologinės molekulės išlieka ypatingai sausomis sąlygomis. Šie rezultatai bus skirti paruošti gyvybės paieškos misijas Marse. Šiuo atveju, ieškoma būdų, kaip aptikti gyvybę tik Marsui specifiškomis sąlygomis.

Anot Augustės, vos atvykus į NASA ją nustebino teritorijos apsaugos lygis, jos dydis, o labiausiai sužavėjo – čia su itin sudėtingais projektais dirbančių mokslininkų paprastumas ir noras padėti. Augustės sumanymas išmokti ir dirbti daugiau taip pat buvo pastebėtas – šiuo metu lietuvė dirba su dviem sumanymais.

Nors pati NASA Ameso teritorija – uždara, lietuviams stažuotojams pavyksta pakeliauti ir pažinti Ameriką: jos miestus ir nacionalinius parkus. Gamta, anot pašnekovės, čia tikrai nuostabi.

Ar patartų atvykti kitiems studentams? Anot Augustės, į NASA patekti nėra paprasta, tačiau įdėjus daug darbo – pastangos atsiperka. Mergina ketina tęsti biochemijos mokslus, galbūt, viename Europos universitetų. Pašnekovė neabejoja – patirtis, įgyta NASA, padės jai pagilinti mokslo žinias ir patobulėti kaip asmenybei.

VU Nanomedžiagų chemijos IV kurso studentas Pijus Domantas Valentukevičius dalijosi, jog darbas NASA nenusibosta – kone kasdien pavyksta įgyti naujų žinių. Laboratorijoje Pijus dirba prie automatizuotos ELISA sistemos astronautų kraujo tyrimams vystymo.

Technologijos tikslas – visiškai automatizuotas tam tikrų kraujo tyrimų atlikimas erdvėlaivyje skrydžių į Marsą metu. „Mano įprastos užduotys – elektrocheminių ar kitokių tyrimų atlikimas, gautų rezultatų analizė bei sistemos gerinimas. Džiaugiuosi galimybe dirbti su šia tema ir esu už tai be galo dėkingas“, – sakė P. Domantas Valentukevičius.

Lietuva NASA studentų tarptautinių stažuočių programoje dalyvauja nuo 2014 m., kuomet buvo pasirašytas dvišalis susitarimas tarp Lietuvos ir JAV.

Šio susitarimu pagrindu 2015–2019 m. stažuotis į NASA buvo išvykę 25 Lietuvos studentai. Lietuva – viena iš 13 valstybių, dalyvaujančių tarptautinėje NASA stažuočių programoje.

Atnaujinus LMT ir NASA bendradarbiavimą, šiuo metu NASA mokslinių tyrimų centre stažuojasi 10 studentų iš Lietuvos.

Parengta pagal LMT pranešimą

Spausdinti