Pasigrožėti tulpių žiedais Burbiškio dvaras lankytojus kviečia jau 24-ą kartą

Gegužės 10 dieną Daugyvenės kultūros istorijos muziejaus-draustinio Burbiškio dvaro istorijos muziejuje (Radviliškio r.) vyks ilgus papročius turintis ir vienintelė Lietuvoje Burbiškio dvaro šventė „Tulpių žydėjimo šventė“. Pasigrožėti tulpių žiedais ir pajausti išskirtinę Burbiškio dvaro aurą lankytojai kviečiami jau 24-ą kartą.

Visoje Lietuvoje gerai žinoma šventė siūlo ne tik mėgautis žydėjimu, bet ir pažinti dvarų kultūrą, klausytis gyvos muzikos, dalyvauti įvairiose pamokose.

Gegužę pražys milijonas žiedų – tulpės skleisis ne tik lysvėse, kaip dvare būdavo sodinama XX amžiaus pradžioje, bet ir vidiniame dvaro rūmų kieme, pakrantėse, parteryje.

Burbiškio dvaro gėlyne ir parke šiuo metu auga 513 veislių tulpių – ankstyvosios tulpės jau augina po antrąjį lapą, o vidutinio ankstyvumo ir vėlyvosios tulpės dar tik dygsta, bunda po žiemos.

Pirmųjų ankstyvųjų tulpių žiedų žadama sulaukti balandžio pirmoje pusėje arba viduryje, o gražiausio žydėjimo – antrą gegužės mėnesio šeštadienį, kuomet tradiciškai rengiama Tulpių žydėjimo šventė. Tulpės stebins lankytojų akis ir džiugins sielą beribe formų, spalvų įvairove – neaprėpiama gausa.

Šių metų šventė Burbiškio dvaro parke prasidės vidurdienį. Kaip ir kasmet, šventėje koncertuos žinomi ir klausytojų mylimi atlikėjai: Ovidijus Vyšniauskas su grupe, Adomas Vyšniauskas, Jurga Šeduikytė su grupe, Martynas Kavaliauskas su grupe ir pučiamųjų trio bei grupė „The Roop“.

Šventę ves Audrius Bružas.

Nuo 12 iki 18 valandos Burbiškio dvaro parke XVI–XX a. I p. dvarų istoriją ir kultūrą atspindės muzika ir šokis, teatras, fotografija, dailė ir kitos veiklos.

Skambės senieji dvarų muzikos instrumentai, renesanso ir baroko šokius šoks istorinio šokio studija „Baltoji Pavana“ ir senojo šokio trupė „Fioretti“. Istorinės fotografijos ateljė-užsiėmimuose dvaro fotografai fotografuos ir ryškins nuotraukas senoviniu būdu, o šmaikščius šaržus pieš į plenerą susibūrę šaržininkai.

Dvaro gėlyne XIX a. ryla (šarmanka) gros rylininkas, po parko erdves vaikštinės kone dangų remiantys džentelmenai – kojūkininkai.

Dvaro parke bus išrikiuoti senoviniai automobiliai, pagaminti iki 1940 metų, apie juos pasakos pagal laikmečio dvasią pasipuošę savininkai.

Rūmų verandoje veiks rinkėjo Klemento Sakalausko muzikinių dėžučių ir gramofonų paroda, o konferencijų salėje – paroda „Istorija, paveldas, atmintis. Pasakojimas apie Daugyvenės kultūros istorijos muziejų-draustinį“.

Klaipėdos pilies teatro aktoriai, apsirengę spektaklių drabužiais, atkartos dvare gyvavusią pasivaikščiojimų paprotį, rodys mini etiudus, gyvuosius paveikslus.

Jaukiose parko erdvėse bus žaidžiami senieji lauko žaidimai – netrūks azarto ir geros nuotaikos. Lauktuvių lankytojai galės įsigyti tautodailininkų ir kulinarinio paveldo mugėje.

Šventė tęsis ir gegužės 11 dieną – 14 valandą dvaro parke vyks akustinis Vido Bareikio koncertas „Žmogaus orkestro istorijos“, lankytojai galės apžiūrėti veikiančių muzikinių dėžučių ir gramofonų, muziejaus istorijos ir kitas parodas.

Bilietus galima įsigyti internetu.

Daugiau žinių: www.daugyvenesmuziejus.lt.

Burbiškio dvaro šventė „Tulpių žydėjimo šventė“ vyksta nuo 1999 metų, jos sumanytojas – buvęs ilgametis muziejaus direktorius Egidijus Prascevičius. Pramoginiam renginiui suteikiama daug platesnė prasmė: rodomos dvarų kultūrą liudijančios vertybės, lankomos parodos, garsinama dvaro istorija.

Gėlynas Burbiškio dvare atkurtas tokia pat forma ir ten, kur puoselėtas dvaro savininko M. Baženskio.

Muziejuje auga 16 skirtingų porūšių tulpės: paprastosios ankstyvosios, pilnavidurės ankstyvosios, triumfo, Darvino hibridinės, paprastosios vėlyvosios, lelijažiedės, šerkšnotosios, žaliažiedės, Rembrandto, bijūninės, papūginės, Kaufmano, Fosterio, daugiažiedės, kalninės-siauralapės tulpės – nuo labai šviesių iki beveik juodų.

Šiandien Burbiškio dvaras – naujam gyvenimui atgimęs paveldo objektas, atspindintis dvaro kūrėjų pasaulėjautą, pasižymintis ypatinga kūrybiška nuotaika, architektūros ir gamtos darna. XIX a. pabaigos – XX a. I pusės atmosfera čia susilieja su šiandienos muziejaus kultūrinėmis misijomis ir kuria natūralų gražių papročių tęstinumą.

Parengta pagal Daugyvenės istorijos kultūros muziejaus-draustinio pranešimą