Kovo 25-oji tradiciškai laikoma Gandro diena – būtent šią dieną dažniausiai pasirodo iš žiemojimo vietų sugrįžę baltieji gandrai (Ciconia ciconia).
Šiemet Lietuvos ornitologų draugijos paukščių stebėtojai pirmuosius gandrus pastebėjo dar kovo viduryje pirmiausia Šilutės ir Ukmergės rajonuose bei Pagėgių savivaldybėje, o šiuo metu šie paukščiai jau stebimi visoje Lietuvoje.
Baltasis gandras Lietuvoje turi ypatingą reikšmę – tai nacionalinis paukštis, laikomas gerovės, laimės ir šeimos pagausėjimo simboliu.
Be Lietuvos, šis paukštis yra nacionalinis simbolis dar ir Vokietijoje, Armėnijoje bei Baltarusijoje.
Svarbu paminėti, jog remiantis 2009-2010 metais mūsų šalyje vykdant pilną baltųjų gandrų lizdų apskaitą, buvo užregistruota beveik 20 000 jų lizdų. Įvertinus Lietuvos bendrą plotą, paskaičiuota, jog mūsų šalyje yra didžiausias pasaulyje perinčių porų tankumas.
Baltųjų gandrų populiacija Lietuvoje ilgalaikėje perspektyvoje stabili, tačiau pastaraisiais metais stebimas reikšmingas jos mažėjimas
Jau nuo 1994 m. Lietuvos ornitologų draugija vykdo įprastų kaimo kraštovaizdžio paukščių populiacijų gausos stebėseną. Tyrimo metu stebimos 14 įprastų agrarinio kraštovaizdžio paukščių rūšių populiacijos, tarp kurių yra ir baltasis gandras.
Naujausi tyrimo duomenys rodo, kad šios paukščių rūšies populiacija ilgalaikėje perspektyvoje buvusi stabili, pastarąjį dešimtmetį (2014–2024 m.) fiksuotas baltųjų gandrų mažėjimas – vidutiniškai po 2,9 proc. per metus.
Tačiau 2024 metais buvo kartojama šių paukščių gausumo vertinimas, kurio apibendrinti rezultatai bus žinomi artimiausiu metu.
Pasak Lietuvos ornitologų draugijos vyr. biologo Gintaro Riaubos, baltųjų gandrų skaičiaus mažėjimas gali rodyti jų gyvenamoje aplinkoje jau kurį laiką vykstančius pokyčius, nes baltasis gandras yra ilgai gyvenanti paukščių rūšis ir į buveinių kokybės blogėjimą populiacija reaguoja pavėluotai.
iena pagrindinių nykimo priežasčių yra natūralių buveinių keitimas ir naikinimas – pievų pavertimas ariama žeme, potvynių reguliavimas, dirvų sausinimas ir intensyvus žemės ūkis.
Gandras – svarbi Lietuvos kraštovaizdžio dalis
Baltieji gandrai veisiasi atvirame ar kaimo urbanizuotame kraštovaizdyje, vengdami miškų masyvų. Šie paukščiai dažniausiai peri arti žmogaus – sodybose, kaimuose, pakelėse, ant pastatų ar specialiai įrengtų platformų.
Deja, nykstant kaimams bei vienkiemiams, tuo pačių mažėjant tradicinių lizdų ant medžių ar pastatų, daugiau nei pusė gandralizdžių dabar randami ant elektros oro linijų stulpų.
Tai sukelia pavojų tiek paukščiams, tiek elektros tiekimui. Dar viena rūšies ypatybė, jog jie, kaip ir šelmeninės kregždės, mieliau kuriasi šalia gyvenamųjų sodybų, o jas apleidus, labai dažnai pasitraukia ir baltieji gandrai. Spėjama, jog šalia žmogaus šie paukščiai jaučiasi saugiau, išvengdami laukinėje aplinkoje esančių plėšrūnų.
Lietuvos ornitologų draugija skatina žmones prisiminti tradicijas ir įrengti saugias lizdavietes sodybų teritorijose, medžiuose ar ant nuošalių pastatų. Taip pat kviečia skatinti ekstensyvius ūkininkavimo metodus, išsaugoti natūralias pievas ir drauge skatinti gamtinių buveinių apsaugą.