2023-ųjų vasarą VDU docentas dr. Vytenis Almonaitis kartu su bendražygiais surado iki tol nežinomą archeologijos paminklą – Vyžinių senovės gyvenvietę. Ji yra Molėtų rajone, Kertuojų ežero vakarinėje dalyje iškilusioje Gedimino saloje.
1,5 km į rytus nuo jos, Kertuojų ežero rytiniame krante, yra Kertuojos piliakalnis ir jo papėdės gyvenvietė, tačiau į minėtą salą iki šiol niekas dėmesio nebuvo atkreipęs. Kad čia yra archeologijos paminklas, „išdavė“ sodriai juodas kultūrinis sluoksnis, kuris geriausiai matomas šiaurės rytinėje, kiek aukštesnėje, salos dalyje.
Apžiūrinėjant čia išraustus kurmiarausius, buvo rasta nuo karščio ir vandens suskilusių akmenų gabalėlių, septynios keramikos šukės, žvėries ar gyvulio dantis, trejetas kol kas neidentifikuotų artefaktų – galbūt smulkių gargažių arba sudegusių karoliukų.
Dauguma surastų šukių – apžiestų puodų likučiai. Jiems gaminti naudota molio masė su gausiomis trinto granito priemaišomis. Tarp rastos keramikos išsiskiria didesnė, 6 cm ilgio, 3,5 cm pločio, 7 mm storio šukė, kurios paviršius ornamentuotas trim horizontaliom, kiek lenktom linijom.
Žemiau jų matosi kelios bangelės – kitokio ornamento likučiai. Pirminę radinių ekspertizę atlikusio dr. doc. V. Almonaičio nuomone, rastoji keramika, o tuo pačiu ir gyvenvietė, datuotina maždaug XI–XIII a. Paminklo chronologija bus patikslinta ateityje, suradus daugiau radinių arba atlikus išsamiuosius archeologinius tyrimus.
Kultūros paveldo departamento Ketvirtoji nekilnojamo paveldo vertinimo taryba 2025 m. kovo 5 d. nutarė Vyžinių senovės gyvenvietei suteikti apsaugą: apibrėžti teritoriją, nustatyti archeologinį vertingųjų savybių pobūdį, nacionalinį reikšmingumo lygmenį. Vertybei suteiktas išskirtinis kodas 49273. Minėti radiniai perduoti Molėtų krašto muziejui.
