Seimas po svarstymo pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms, kuriomis siekiama patikslinti važiavimo su elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis tvarką.
Šiuo metu įstatyme nustatyta, kad jaunesni kaip 18 metų elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojai, važiuodami keliu, privalo būti užsidėję ir užsisegę dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą, o vyresniems kaip 18 metų vairuotojams toks reikalavimas privalomas važiuojant važiuojamąja kelio dalimi. Pilnamečiams elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojams, važiuojantiems keliu, užsidėti ir užsisegti dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą tik siūloma.
Pataisomis ketinama įpareigoti visus elektrinių mikrojudumo priemonių vairuotojus visais atvejais užsidėti ir užsisegti dviratininko, riedlentininko ar motociklininko šalmą. Jeigu elektrinė mikrojudumo priemonė yra nuomojama, šalmą privalėtų suteikti elektrinės mikrojudumo priemonės nuomotojas.
„Tai yra primygtinis gydytojų traumatologų, ypač Žalgirio klinikos, siūlymas, susiduriančių su ligoniais, kuriuos pristato greitosios pagalbos arba artimieji. Šiuo atveju tie ligoniai patiria daugybinius sužalojimus, ypač sunkūs yra galvos sužalojimai, po kurių reikia ne vienos operacijos“, – palaikydamas šiuos svarstomus pakeitimus sakė Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas.
Draudikas paaiškino, kada galite likti ir be draudimo
Seime svarstant pataisas, kuriomis siūloma įpareigoti elektrinių mikrojudumo priemonių – paspirtukų, dviračių ir kitų – vairuotojus dėvėti šalmus, kilo daug diskusijų dėl praktinio šio reikalavimo įgyvendinimo. Pasak draudimo ekspertų, konkreti pataisa reikšmingai draudimo sąlygų nepakeistų, tačiau šalmo nedėvėjimas ir dabar tam tikrais atvejais gali turėti įtakos draudimo galiojimui.
„Jei paspirtuką ar kitą el. mikrojudumo priemonę vairuojantis asmuo patektų į avariją ir būtų pripažintas nukentėjusiuoju, o sužalojimus jis būtų patyręs galvos srityje, šalmo nedėvėjimas gali turėti reikšmingą įtaką išmokos dydžiui. Tokiu atveju vertinamos medikų išvados, kiek lemiamas patirtiems sužalojimams buvo šalmo nedėvėjimas“, – sako ne gyvybės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ Žalų departamento vadovas Mindaugas Balinskas.
Tuo metu norint sužinoti, ar galiotų draudimas nuo nelaimingų atsitikimų, svarbu patikrinti konkretaus turimo draudimo taisykles.
„Mes šiuo metu standartinėse sutartyse nesame klientams numatę išlygų, susijusių su šalmo dėvėjimu ar ne, tačiau ši praktika gali pasikeisti bei varijuoti skirtingų draudimo bendrovių dokumentuose. Vis dėlto net jei tokia išlyga nenumatyta, kiekvienas įvykis ir jo atsiradimo aplinkybės nagrinėjamos individualiai, o tokiais atvejais, jei žala atsirado dėl aplaidumo, neatsargumo ir nesirūpinimo savo pačių saugumu, išmoka gali būti mažinama. Taigi, labai skatiname saugoti save ir dėvėti šalmus bei parūpinti juos vaikams, kad būtų maksimaliai apsaugoti“, – pabrėžia draudimo ekspertas.
„Compensa Vienna Insurance Group“ duomenimis, žalų, susijusių su elektrinėmis mikrojudumo priemonėmis, mažėja: 2022 m. jų registruota 141, 2023 m. – 122, o 2024 m. – 115.
„Kadangi mikrojudumo priemonių populiarumas išlieka didelis, greičiausiai žalų mažėjimą galima sieti su augančiu žmonių atsakingumu. Atsargesni tampa tiek patys elektrinių paspirtukų, dviračių ir kitų priemonių vairuotojai, tiek kiti eismo dalyviai“, – sako M. Balinskas.
Parengta pagal Seimo kanceliarijos ir „Compensa Vienna Insurance Group“ pranešimus
