Seimo Aplinkos apsaugos komitetas pritarė Aplinkos ministerijos parengtiems siūlymams 20 kilometrų atstumu nuo sienos su Kaliningrado sritimi ir Baltarusija drausti plynuosius kirtimus didesnėse nei 1,5 hektaro ploto biržėse ir kirsti želdinius ne miško žemėje bei vykdyti plynuosius miško kirtimus prie magistralinių ir krašto kelių 100 m atstumu nuo kelio briaunos. Tokie apribojimai galiotų visą laiką.
Šiuo metu galiojančiuose Miško kirtimų taisyklėse ir šiuo metu draudžiama prie magistralinių ir krašto kelių vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus.
Kaliningrado srities ir Baltarusijos pasienio 20 km ruože yra 228,3 tūkst. ha privačių miškų. Priėmus šiuos siūlymus, miško valdytojams ir savininkams nebūtų draudžiamas nė vienas pagrindinių miško kirtimų būdas, o išlaikant plynųjų kirtimų vykdymą mažesnėmis biržėmis būtų užtikrinamas šviesamėgių medžių rūšių – pušynų, ąžuolynų ir kt. atkūrimas. Tokie medynai pietiniame šalies pasienio ruože sudaro apie 63 proc.
Nacionalinio saugumo dalis
Aplinkos ministras Povilas Poderskis pabrėžia, kad šie miškų kirtimo ribojimai yra svarbi nacionalinio saugumo dalis:
„Miškų politika turi ir gali atliepti strateginius Valstybės saugumo interesus. Džiugu, kad, priešingai nei buvusiai valdžiai, pavyko rasti kompromisus su Krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomene, privačių miškų savininkais ir VMU ir užbaigti darbą, kuriuo siekiame, kad pasienio miškai taptų ne tik svarbia gamtine teritorija, bet ir nacionalinės gynybos elementu.
Apribodami plynųjų kirtimų mastą, užtikriname tankesnę miško dangą, kuri prisideda prie geresnio apsaugos priemonių veiksmingumo ir stiprina kontrmobilumo galimybes, kartu išsaugojame biologinę įvairovę bei kraštovaizdžio stabilumą”.
Aplinkos ministerijos pasiūlytose įstatymo pataisose numatyta, kad naujas pagrindinių miško kirtimų plotas gali būti prijungiamas prie anksčiau iškirstos teritorijos tik tada, kai atkurtame miške medžių vidutinis aukštis pasiekia bent 2,5 metro. Šis reikalavimas nustatytas siekiant užtikrinti galimybę miške maskuoti karinę techniką.
Prisidės prie miškų apsaugos
Priėmus šias nuostatas, būtų įgyvendintas ne tik kontrmobilumo priemonių tikslas – maskuoti karinę techniką, bet ir būtų užtikrinta didesnė miškų apsauga. Šioje pasienio zonoje net apie 63 proc. medynų vyrauja šviesamėgės medžių rūšys, todėl jiems ateityje atkurti būtinos atviros erdvės ir reikės taikyti plynųjų kirtimų būdą.
Didesnė miškų apsauga numatyta ir šiuo metu Aplinkos ministerijos derinti pateiktoje Vyriausybės išvadoje dėl Miškų įstatymo projekto.
Būtų numatytos ir papildomos veiklos Valstybinių miškų urėdijai. Ji turėtų užtikrinti valstybinių miškų ekosistemų atliekamų funkcijų įvairovę ir plėtrą pirmenybę teikiant ekologinėms ir socialinėms funkcijoms. Urėdija valstybiniuose miškuose turėtų vykdyti ne vien tik ekonomiškai naudingiausias veiklas, bet ir socialiai bei ekologiškai vertingas veiklas.
Parengta pagal Aplinkos ministerijos pranešimą
G. Paluckas – apie siūlymą leisti miško žemėje statyti vasarnamius: Seimas turi moralinę teisę tai svarstyti
– alfa.lt/aktualijos/lietuva/g-paluckas-apie-siulyma-leisti-misko-zemeje-statyti-vasarnamius-seimas-turi-moraline-teise-tai-svarstyti/-40351377/