Statistika bauginanti – beveik kas septintas moksleivis Lietuvoje bent kartą gyvenime bandė narkotines medžiagas, rodo naujausias Lietuvos edukacinių tyrimų asociacijos tyrimas. „Svaigintis pradeda 13 metų ir jaunesni paaugliai. Todėl jau nuo ankstyvos vaikystės su vaikais svarbu kurti pasitikėjimu ir nuoširdumu paremtus santykius. Tuomet tėvams ne tik paprasčiau pastebėti pirmuosius svaiginimosi požymius, bet ir užkirsti tam kelią”, – teigia Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Klinikinės toksikologijos gydytoja Gabija Mikulevičienė.
„Svarbu, kad tėvai nebijotų šios temos. Mat kai kurie mano, kad kalbomis apie psichotropines medžiagas gali paskatinti vaiką jas išbandyti. Tačiau tai būtų tas pats, jei moterys kalbėdamos apie vaikus – pastotų“, – sako G. Mikulevičienė.
Anot specialistės, atvirkščiai, kalbėdami nepatogiomis temomis galime išgirsti, ką vaikai ar paaugliai mano apie narkotikus, jų poveikį ar juos vartojančius asmenis. Taip pat kaip elgtųsi patekę į padėtis, kuriose juos ragintų išbandyti narkotines medžiagas.
„Tėvams atpažinti, kad jų vaikas yra pavojuje gali padėti stiprus tarpusavio ryšys ir atvirumas. Jausdamas, kad tėvais gali pasitikėti, vaikas išsipasakos ir pasidalins jį kamuojančiomis psichologinėmis problemomis. O tai juk viena iš dažniausių svaiginimosi priežasčių“, – teigia toksikologijos gydytoja.
Kokie požymiai išduoda?
Tai, jog vaikas vartoja narkotines medžiagas išduoda jo elgesio, sveikatos bei išvaizdos pokyčiai. Juos lemia skirtingi kvaišalai.
„Svaigalai būna trejopi: slopinantys, stimuliuojantys ir haliucinogeniniai. Pirmuosius narkotikus išbandęs žmogus atrodo liguistas, vangus, išbalęs, nerišliai kalbantis. Be to, apsvaigusysis nereaguoja į šviesą ir kitus dirgiklius. Antrojo tipo narkotikų pavartojęs žmogus atrodo visai kitaip. Jo vyzdžiai išsiplėtę, kalba pagreitėja, jį kamuoja troškulys, energijos perteklius. O štai haliucinogeniniai narkotikai labiausiai paveikia žmogaus psichiką. Apsvaigęs asmuo nesiorientuoja aplinkoje, girdi ir mato haliucinacijas, jo elgesys tampa nenuspėjamu”, – narkotikų rūšis ir jų poveikį aiškina G. Mikulevičienė.
Pasak gydytojos, dažniausiai vaikų svaiginimąsi tėvai pastebi, kai šis procesas jau būna įgavęs pagreitį.
„Todėl pastebėjus staigius vaiko elgesio pokyčius – nemigą naktį, mieguistumą dieną, nuotaikos svyravimus, neįprastą apetitą ar svorio kritimą, draugų rato pasikeitimus ar radus neaiškių daiktų kambaryje, svarbu nedelsti ir pasikalbėti su vaiku. Mat šie požymiai gali signalizuoti apie psichoaktyviųjų medžiagų vartojimą arba psichologines problemas”, – sako G. Mikulevičienė.
Specialistė taip pat atkreipia dėmesį, kad nors rūkymas formaliai nelaikomas narkotinių medžiagų vartojimu, daugelis jaunų žmonių dažnai nežino, ką iš tikrųjų įkvepia į plaučius: „Šiandien yra daugybė būdų įsigyti ir įvairių rūkymo priemonių, todėl tikimybė, kad jų sudėtyje bus medžiagų, apie kurias vartotojas nežino, gerokai išauga. Dėl to narkotines medžiagas gali vartoti net tie, kurie to visai neketino daryti.“
Kaip įsitikinti, jei vaikas neatvirauja?
„Tiesa, vien pokalbio kartais gali ir nepakakti. Juk vaikai, o ypač paaugliai, gali ir neatvirauti, meluoti tėvams. Tokiais atvejais galima išbandyti narkotines medžiagas žmogaus organizme nustatančius testus, kurie, nors ir neaptinka visų medžiagų, gali būti naudinga pagalbinė priemonė tėvams“, – teigia toksikologijos gydytoja.
Paprasčiausias būdas lengvai atliekamas tiesiog namuose – narkotinių medžiagų testai.
Pavyzdžiui, rinkoje yra „Testera“ 6 arba 3 narkotinių medžiagų testai. Pirmasis atliekamas iš šlapimo mėginio, gali aptikti kokainą (COC), marihuaną (THC), metamfetaminą (MET), metilendioksimetamfetaminą (MDMA), fentanilį (FYL) ir mefedroną (MEP). O 3 narkotinių medžiagų testas jau atliekamas iš seilių mėginio. Jis padeda nustatyti marihuanos (THC), kotinino (COT) – nikotino metabolito, ir sintetinių marihuanos produktų (K2) vartojimą. Testų rezultatai pateikiami per 3-10 min.
Šie ir panašūs testai gali būti itin naudingi paaugliams ir jauniems žmonėms, nes leidžia greitai ir nesudėtingai patikrinti, ar buvo vartotos narkotinės medžiagos. Tokios priemonės skirtos ne tik ankstyvam pavojingų įpročių nustatymui, bet ir padeda kurti saugesnę aplinką tiek šeimoje, tiek mokymosi įstaigose. O ankstyvas narkotinių medžiagų vartojimo atpažinimas suteikia galimybę laiku suteikti pagalbą, užkirsti kelią priklausomybėms ir skatinti sveiką gyvenimo būdą.
Kaip padėti vaikui?
Anot toksikologijos gydytojos, svarbiausia išsiaiškinti svaiginimosi priežastis ir nedelsiant kreiptis į specialistus.
„Ne visi narkotines medžiagas vartojantys žmonės yra priklausomi. Vaikai ir paaugliai dažnai eksperimentuoja arba svaigindamiesi sprendžia savo psichologines problemas. Todėl išsiaiškinus, jog jūsų vaikas vartoja narkotikus, pirmiausia būtina išsiaiškinti to priežastis. O pastebėjus socialines ir fiziologines svaiginimosi pasekmes – kreiptis į poliklinikos Psichikos sveikatos centrus, Priklausomybės ligų centrą arba kitus vaikų ir paauglių specialistus”, – teigia G. Mikulevičienė.
Gydytoja priduria, kad svarbu neignoruoti problemos, bet kartu ir nepanikuoti. Mat taip vaikui galima dar labiau pakenkti: „Svarbu išlaikyti ramybę ir kuo greičiau vaikui suteikti profesionalią pagalbą.
Parenta pagal Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės pranešimą
