Gerbiami skaitytojai, norėčiau jus supažindinti su Seinų apskrities liaudies tarybos prezidiumo posėdžio protokolu. Posėdyje daug kalbėta apie lietuvius. Pirmiausiai šia tema pateikta ataskaita, buvo klausinėjama ir atsakoma. Straipsnyje pateikiu vieno posėdžio medžiagą.
Seinų apskrities liaudies tarybos prezidiumo posėdžio, vykusio 1956 m. balandžio 11 d., protokolas nr. 11/56
Posėdžiui pirmininkavo Prezidiumo pirmininkas Stefanas Malčynskis (Stefan Malczyński).
Dalyvavo šie Prezidiumo nariai:
1. Pirmininko pavaduotojas Edvardas Markevičius (Edward Markiewicz);
2. Pirmininko pavaduotojas Stasys Marcinkevičius;
3. Prezidiumo sekretorius Vlodzimiežas Ivaniukas (Włodzimierz Iwaniuk);
4. Prezidiumo narys Arkadiušas Kunigielis (Arkadiusz Kunigiel), kuris tuo laiku buvo Apskrities milicijos viršininku.
Be Prezidiumo narių, posėdyje dar dalyvavo šie asmenys:
1. Visuomenės ir administracijos skyriaus vedėjas Tadeušas Mikolaičykis (Tadeusz Mikołajczyk);
2. Apskrities žemės ūkio valdybos vedėjas Mikolajus Nazarukas (Mikołaj Nazaruk);
3. Kultūros skyriaus vedėjas Zdzislavas Taboras (Zdzisław Tabor);
4. Apskrities bibliotekos vedėja Irena Staskevičė (Irena Staśkiewicz);
5. Darbo ir socialinės paramos skyriaus vedėjas Juzefas Tomaševskis (Józef Tomaszewski);
6. Ambulatorijos laborantas Vaclavas Viežbovskis (Wacław Wierzbowski);
7. Balstogės vaivadijos Visuomenės ir administracijos skyriaus atstovas.
T. Mikolaičykas pateikė ataskaitą „Lietuvių veikla ir jų globa“ (Działalność i opieka nad ludnością litewską), po kurios buvo klausinėjama ir diskutuojama.
Vl. Ivaniukas
Ar yra gaunama lietuviška spauda? Ar buvo užsiimta konfliktais mokyklose tarp lietuvių ir lenkų mokinių? Kokius reikėtų įkurti paslaugų punktus vietovėse, kur gyvena lietuviai?
St. Malčynskis
Kiek lietuviai pateikė skundų ir kiek jų buvo patenkinta? Kiek pateikta prašymų Apskrities žemės ūkio valdybai dėl paskolos statyboms?
T. Mikolaičykas
Lietuviška spauda pristatyta tik mokykloms. Punske bus atidarytas kioskas su lietuvių spauda. Apie antagonizmą tarp lietuvių ir lenkų mokinių buvo kalbėta su mokyklų vadovais, jie pažadėjo, kad šiuo reikalu užsiims Lenkijos jaunimo sąjungos ratelis.
M. Nazarukas
Dėl paskirtų paskolų – sunku pasakyti, kiek gavo lietuviai. Iki šiol skiriant paskolas nekreipta dėmesio į tautybę; jas gavo 6 gamybos kooperatyvo nariai ir 5 individualūs ūkininkai.
Nesutvarkytų reikalų nebuvo. Gerai būtų surengti mokymą lietuvių kalba, bet yra sunkumų, nes iš Apskrities žemės ūkio valdybos tik vienas darbuotojas silpnai moka lietuvių kalbą. Šiuo tikslu reikėtų norintiems surengti kursus lietuvių kalba.
Balstogės vaivadijos atstovas
Ką Kultūros skyrius nuveikė savo srityje dėl lietuvių?
Z. Taboras
Kultūros skyrius per mažai turi lėšų sutvarkyti Punsko lietuvių kultūros namų patalpas prieš atidarant, užtat turėjo paimti pinigus, skirtus svetainių remontui. Buvo suteikta metodinė pagalba lietuvių saviveiklos kolektyvams.
V. Viežbovskis
Punsko vaistinės punktą reikėtų perrengti į vaistinę, bet tam reikia darbuotojo, turinčio atitinkamą kvalifikaciją. Tuo reikalu reikia kreiptis į Sveikatos skyrių. Vaistinės punktus žadama atidaryti Smalėnuose ir Berznyke. Negalima jų atidaryti, kol nebus akušerės, kuri aptarnautų punktus.
APS Suwałki, zespół 335, sygn. 144, s. 271 | K. Leončiko nuotr.
Dėl išvykimų pas sergančius lietuvius didžiausią galimybę turi Punsko gydytojas, kadangi jam arti. Tai padaryti Seinų gydytojams yra sunkiau, nes jie dar dirba Sveikatos skyriuje.
J. Tomaševskis
Remdamasis Balstogės vaivadijos Liaudies tarybos raštu, kreipiausi į Punsko valsčių, kad nurodytų nedarbingus asmenis, kuriems reikalinga pagalba.
Punsko valsčiuje perduota 3 asmenims po 200 zl, o Aradnykų – 9 asmenims po 100 zl. Dabar skyriaus darbuotojai važinės po apylinkes ir rinks informaciją, kam labiausiai reikalinga yra pagalba dėl invalidumo ar senatvės.
S. Marcinkevičius
Gerai yra teikiama pagalba seniems žmonėms ir negalintiems dirbti. Žmonės yra tuo patenkinti ir pajuto naujos apskrities globą.
Balstogės vaivadijos atstovas
Pagal gautas žinias iki šiol per mažai bendradarbiauta su lietuviais. Svarbiausias aktyvo uždavinys yra įtraukti lietuvius įgyvendinant planus. Šiuo reikalu turi būti atlikti mokymai lietuvių kalba.
Turėtų būti paskirtas kvalifikuotas asmuo, kuris galėtų vesti mokymą
Reikia išrinkti iš lietuvių aktyvą, kuris ateityje bus kviečiamas į Apskrities liaudies tarybos prezidiumo posėdžius. Jis galės pasakyti, kokios pagalbos reikia lietuviams iš Prezidiumo.
Lietuvių kalbos mokytojų įdarbinimu turėtų užsiimti Švietimo skyrius.
Turėtų būti daugiau bendradarbiaujama su valsčių liaudies tarybomis. Taip pat gydytojai mažiausiai kartą per mėnesį turėtų išvykti į kaimus, kad suteiktų pagalbą sergantiesiems. Tada nebus antagonizmo tarp lietuvių ir lenkų.
S. Malčynskis
Posėdis dėl tautinių mažumų išryškino problemą, kad mes, Apskrities liaudies tarybos darbuotojai, nevisiškai suprantame savo darbą šioje srityje. Krašte yra konfliktų tarp lietuvių ir lenkų. Norėdami išspręsti šią problemą ir kad lietuviai įsijungtų į socializmo kūrimą, turime šioje srityje dėti visas pastangas.
Nepakankamas yra medicinos darbuotojų skaičius ir jų kvalifikacija Punsko sveikatos punkte. Reikia kreiptis, kad skirtų, jeigu yra galimybė, vieną gydytoją arba kvalifikuotą medicinos seserį, kuri galėtų vesti mokymus šioje srityje.
Sveikatos tarnyba turėtų priartėti prie lietuvių ir mažiausiai kartą per mėnesį apsilankyti kaime. Kiekvienas Apskrities liaudies tarybos prezidiumo skyrius turi tam tikrų pareigų aptarnauti lietuvius.
Dabar iš jų pusės nėra sumanymo. Skyrių vedėjai turėtų atkreipti dėmesį į klausimus, iškeltus per diskusiją. Visuomenės ir administravimo skyriaus parengtas nutarimas nebuvo priimtas.
Žinios apie lietuvius (Žinios o dotychczasowej działalności wśród ludności litewskiej)
Seinų apskrityje yra 18951 gyventojas, iš jų 5219 lietuvių; jų skaičius nėra tikslus. Pagal lietuvių pateiktas žinias apskrityje gyvena apie 7000 lietuvių.
Daugiausia lietuvių gyvena šiuose valsčiuose
Punsko (1545), Vidugirių (1009), Smalėnų (700). Lietuvių yra dar Aradnykų, Klevų, Juodeliškės ir Seinų valsčiuose. Be to, Mackova Ruda, Aradnykų, Pogoželec ir Klevų valsčiuose gyvena 115 rusų. Smalėnų valsčiuje gyvena 2 čigonų šeimos (9 asmenys).
Reikia nepamiršti, kad dauguma lietuvių gyvena kaimuose, savo ūkiuose. Dauguma jų yra maži, vidutiniai ir žemo lygio, todėl, kad Apskrities žemės ūkio valdyba nevykdo žemdirbystės mokymų lietuvių kalba.
Reikėtų daryti įtaką šiai Valdybai, kad užsiimtų šiuo reikalu. Vykdant apmokymus, pakiltų žemdirbystės lygis ir padidėtų 1 ha derlius. Kai kuriuose valsčiuose yra prasta žemė ir užtat yra silpni ūkiai. Dalis lietuvių dirba valstybiniuose žemės ūkiuose (apie 170 asmenų) ir gamybos kooperatyvuose.
Du lietuviai Goberis ir Jonušonis vadovauja valstybiniam žemės ūkiui. Apskrityje veikia 8 gamybos kooperatyvai, kuriuose dirba 67 asmenys. Taip pat lietuviai dirba valsčių liaudies tarybų prezidiumuose (8 asmenys). Iš viso valsčiuose dirba 68 asmenys; 5 lietuviai dirba Seinų apskrities liaudies tarybos prezidiume.
Punsko, Vidugirių, Juodeliškės ir Klevų valsčių prezidiumuose dirba 5 lietuviai, o Seinų apskrities liaudies tarybos prezidiume 1 asmuo. 30 lietuvių yra tarėjais Punsko (12), Vidugirių, Klevų ir Juodeliškės valsčiuose. Aradnykų valsčiuje lietuviai sudaro 46 % visų gyventojų, o tik 1 tarėjas yra lietuvis ir 1 rusas, o turėtų būti daugiau. Seinų apskrities liaudies taryboje yra 15 lietuvių iš 45 tarybos narių.
Kalbant apie lietuvių žemės ūkio gamybos kooperatyvus, tai jie ekonomiškai geriau laikosi negų lenkų. Lietuvių kooperatyvuose nariai ir jų šeimų nariai yra labiau disciplinuoti (drausmingi) darbe ir turi didesnį norą bendrai dirbti.
Reikia pabrėžti, kad tarp lietuvių yra didesnis palankumas rengti gamybos kooperatyvus. Tai rodo Aradnykų pavyzdys. Daugiausia gamybos kooperatyvų įsikūrė tuose kaimuose, kuriuose gyvena lietuviai.
Seinų apskrityje yra mokyklos lietuvių dėstomąja kalba ir tokios, kur lietuvių kalbos mokoma kaip dalyko. Iš viso apskrityje yra 40 mokyklų, tarp jų 16 mokyklų, kur lietuvių kalbos mokoma kaip dalyko. Iš viso mokyklose mokosi 659 mokiniai, o lietuvių 200.
Mokyklos yra įsikūrusios tuose valsčiuose, kuriuose daugumą sudaro lietuviai
Juodeliškės, Klevų, Aradnykų, Punsko, Smalėnų, Vidugirių. Yra 4 mokyklos lietuvių dėstomąja kalba, kuriose mokosi vien lietuviai.
Reikėtų pabrėžti, kad kai kuriose mokyklose galėtų būti mokoma visų dalykų lietuvių kalba, pvz., Žagariuose (mokosi 53 mokiniai, o lietuvių yra 48) ir Žvikeliuose. Jose moko nekvalifikuoti mokytojai, išskyrus tris. Yra žemas lietuvių kalbos mokymo lygis. Trūksta tinkamų lietuviškų vadovėlių. Jie yra atvežti iš Sovietinės Lietuvos ir nėra tinkami mokiniams.
Mokyklose, kuriose mokoma lietuvių kalbos, bibliotekos yra gerai aprūpintos lietuviškomis knygomis ir laikraščiais (Žagarių, Aradnykų, Punsko, Vidugirių). Kai kurių mokyklų išvaizda yra nekokia. Aradnykų ir Žvikelių nėra suremontuotos. Švietimo skyrius šiuo reikalu mažai domisi.
Apgailėtina yra tai, kad Seinų bendrojo lavinimo licėjaus mokytojai nesidomi santykiais tarp lenkų ir lietuvių mokinių. Lenkai skaudžiai įžeidinėja lietuvius ir priveda prie muštynių. Sako, kad lietuvių vieta yra Lietuvoje.
Seinų apskrityje penkiuose kaimuose yra svetainės
Kelios svetainės vedamos visuomeniškai. Svetainių yra per mažai. Jų veikla yra labai silpna, kadangi vadovai nemoka sudominti žmonių, o ypač jaunimo. Darbas apsiriboja šokių rengimu, o jaunimas, neturėdamas ką veikti, daro nusikaltimus.
Apskrityje yra 8 saviveiklos būreliai, kuriems priklauso 50 lietuvių. Nors jų yra mažai, bet jų darbas vyksta spontaniškai, nes nėra Kultūros skyriaus koriguojamas (globojamas, kontroliuojamas).
Reikia pasakyti, kad naujoje apskrityje Kultūros skyrius energingai imasi darbų, tam pritaria vietos gyventojai. Blogiau su bibliotekomis – apskrityje veikia 8 valsčiaus ir 50 punktų. Visose bibliotekose ir punktuose yra apie 23000 knygų, iš jų 800 lietuviškų.
Punske ruošiama atidaryti Lietuvių kultūros namus
Lietuviškos knygos buvo užsakytos Suvalkų ir Seinų knygynuose, bet centro lygmeniu vyko netinkamas jų paskirstymas. Į Seinus atsiųsta apie 50 tomų, o didelė jų dalis persiųsta į Lodzę ir Vroclavą, kur visiškai nebuvo reikalingos. Savo laiku jų paskirstymą tvarkė Balstogės vaivadijos organai.
Dabar Punske ruošiama atidaryti Lietuvių kultūros namus. Šią žinią labai teigiamai priėmė lietuviai ir lenkai. Susiduriama su dideliais organizaciniais sunkumais, bet ne kartą darė trukdymus ir valsčiaus administracija.
Šiuo metu yra nesutarimų tarp Lietuvių kultūros namų vedėjo Petro Rolofo ir Punsko valsčiaus liaudies tarybos prezidiumo pirmininko Antano Judicko. Tai labai stabdė organizacinius darbus, bet pastaruoju metu padėtis žymiai pagerėjo ir dabar A. Judickas domisi Lietuvių kultūros namų reikalais.
Netgi klebono sesuo susidomėjo šiuo reikalu. Tai kelia visuomenės konfliktą. A. Judickas nevisiškai supranta partijos ir vyriausybės politiką tautinių mažumų atžvilgiu ir ne visada pastebėjo bažnyčios įtaką tautinių mažumų reikalams, užtat daugeliu atvejų stabdo lietuvių kultūros vystymąsi.
Pageidautina surengti šios srities mokymą valsčių (kuriuose gyvena lietuviai) liaudies tarybos prezidiumo pirmininkams.
Apskrityje yra 14 Kaimo sporto kolektyvų (LZS), kuriuose per mažai yra lietuvių (apie 60 asmenų). Už tai atsakingas yra Suvalkų apskrities fizinės kultūros komitetas, kuris praeitais metais likvidavo 3 Kaimo sporto kolektyvus, esančius lietuviškuose kaimuose.
Dabar lietuviškuose kaimuose yra tik 2 sporto kolektyvai. Didelė bėda ta, kad trūksta sporto įrangos. Dabar apskrities komitetas kreipia į tai didelį dėmesį ir tikisi ištaisyti klaidą.
Didelę įtaką jaunimui turi vyresni žmonės
Tai patvirtina, kad iki šiol silpnai buvo vykdomas politinis darbas ir stabdo darbą mūsų krašte. Iki šiol pasitaikydavo lenkų ir lietuvių piktų išsišokimų (įvykiai), kurie kai kuriais atvejais privedė prie rimtų konfliktų ir sunkumų darbe.
Pavyzdžiu gali būti Punskas. Tai leidžia daryti išvadą, kad reikia pralaužti nepasitikėjimą, kuris iki šiol egzistuoja, sustiprinti politinį darbą tarp lenkų ir lietuvių gyventojų, o ypač su jaunimu.
Tai gali padaryti Lenkijos jaunimo sąjunga ir visuomenės aktyvas. Reikia labiau negu iki šiol rūpintis žmonėmis, reaguoti į jų sunkumus. Lietuviai turi jausti visų ūkio organizacijų (įstaigų) rūpinimąsi dėl gyvenimo lygio pagerėjimo, vystant lietuvių tautinę kultūrą ir tinkamai formuojant (ugdant) santykius tarp lenkų ir lietuvių.
Įpratome sakyti, kad lietuviai traktuojami lygiai su lenkais. Šis įsitikinimas tarytum užmigdė mūsų budrumą šiuo reikalu ir dažnai nematome ryškių trūkumų (klaidų), kurie dažnai veda prie aiškios diskriminacijos. Pateiksiu du įvykius.
1. Lenkė Krystyna Lebkovska (Krystyna Łebkowska) ištekėjo už lietuvio Mečislovo Krivonio, gyvenančio Jonaraisčio kaime, Juodeliškės valsčiuje. 1955 m. gruodžio 31 d. vyko naujametinis pasilinksminimas, kurį surengė Jonaraisčio valstybinio žemės ūkio vadovas.
Jame dalyvavo M. Krivonis su žmona ir Seinų valstybinių žemės ūkių komplekso (Zespół PGR w Sejnach) fizinis darbuotojas, lenkas Juzefas Ogurkis (Józef Ogórkis).
Jis kreipėsi į K. Lebkovską tokiais žodžiais: „Kodėl ji ištekėjusi už lietuvio? Aš su tokiais (prancūzais) lietuviais negalėčiau gyventi. Toliaus išsakė netinkamus epitetus apie lietuvius.“ K. Lebkovska neapsikentusi paliko J. Ogurkį.
2. Juozas Sujeta, gyvenantis Seinuose, 9 Listopada g., 1956 m. kovo pabaigoje, grįždamas iš darbo namo, sutiko Vitoldą Karlo (Witold Karło), gyvenantį Seinuose, Školna g. 17. Tai šis labai negražiais žodžiais jį išplūdo ir pasakė, kad turėtų išvykti į Lietuvą.
Į tokius dalykus arba nekreipėme dėmesio, o jeigu kreipėme, tai nepakankamai. Delsėme reaguoti. Atrodo, kad tylėdami rėmėme diskriminaciją.
Į tokius įvykius reikia kreipti ypatingą dėmesį, tokiu būdu padedame socializuoti (šviesti) protus, formuoti lenkų ir lietuvių charakterius ir auklėti internacionalizmo dvasia. Tai rodo, kad daugelis partijos narių nesupranta partijos ir vyriausybės politikos tautinių mažumų atžvilgiu.
