Transatlantinis ryšys išlieka esminis, o bet kokios garantijos Ukrainai priklausys nuo Europos gebėjimo išlaikyti stiprius ryšius su JAV ir investuoti į savo pačios gynybą, – vasario 24 d. Jaltos europinės strategijos konferencijoje (YES) pabrėžė krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.
Diskusijoje „Kur krypsta karas?“ ji dalyvavo kartu su Danijos gynybos ministru Troelsu Lundu Poulsenu, buvusiu Jungtinės Karalystės premjeru Borisu Džonsonu, Ukrainos kariuomenės dronų pajėgų vadu plk. Vadimu Sucharevskiu bei saugumo eksperte Džeide Makglyn.
„Dabar ne laikas panikuoti – laikas veikti. Vieninga ES pozicija sustiprins mūsų derybines galias, tačiau savo žodžius turime pagrįsti finansiniais įsipareigojimais. Europos gebėjimas investuoti į savo gynybą, plėsti gynybos pramonę ir bendradarbiauti su Ukraina – tiek tęsiant paramą, tiek stiprinant Ukrainos gynybos pramonę ir vykdant bendrus projektus – lems, kaip efektyviai galėsime jai padėti tiek dabar, tiek ateityje“, – teigė krašto apsaugos ministrė D. Šakalienė.
Transatlantinio ryšio išlaikymas
Ministrės teigimu, bet kokios garantijos, kurias Europa galėtų suteikti Ukrainai, priklausys ir nuo pačios Europos pajėgumo bei gebėjimo išlaikyti transatlantinį ryšį, net jei šiuo metu tai atrodo sudėtinga.
„Net jei mūsų transatlantinė šeima kartais atrodo disfunkcinė, skyrybos nėra variantas. Mes neturime kuo pakeisti amerikiečių – ir to daryti nereikia. Kalbos apie tai, kad Europa galėtų turėti atskirus karinius pajėgumus, kurie pakeistų NATO, yra geopolitiškai nerealios. Šiandien mūsų gebėjimas dirbti kartu konkrečiose srityse nulems tiek rezultatą, tiek galimybę nutraukti ugnį Ukrainoje“, – pabrėžė D. Šakalienė.
Pirkti Ukrainai iš Ukrainos
Ministrė teigė, kad investicijos į Ukrainos gynybos pramonę turi būti tęsiamos tiek pagal „lietuvišką“, tiek pagal „danišką“ modelį – tai yra „pirkti Ukrainai iš Ukrainos“. Investicijos į Ukrainos gynybos pramonę yra ne tik pagalba Ukrainai ir jos ekonomikai, bet ir indėlis į pačios Europos Sąjungos gynybos vystymą.
„Būtina plėsti bendradarbiavimą su Ukraina vykdant bendrus projektus. Ukrainos pramonė turi didžiulį potencialą tapti svarbiu globalios gynybos pramonės žaidėju. Jų gynybos pramonės vystymo greitis – beprecedentis, o gamybinių pajėgumų augimas – spartus ir platus. Inžinieriai dirba kartu su kariais, remdamiesi realia mūšio lauko patirtimi „čia ir dabar“. Todėl tiek technologiniu, tiek gamybinių pajėgumų požiūriu Ukraina turi milžinišką potencialą“, – pabrėžė ministrė.
Aptartas ir įšaldytų Rusijos lėšų klausimas
„Atsidūrėme absurdiškoje padėtyje – 300 mlrd. eurų įšaldytų Rusijos lėšų lieka nepanaudoti, nes jaučiamės nejaukiai, galvodami apie agresoriaus pinigų panaudojimą užpultos šalies atstatymui. Lietuva parengė analizę, pagrindžiančią, kaip šios lėšos galėtų būti panaudotos tiek Ukrainos atstatymui, tiek kaip svertas derybose dėl ugnies nutraukimo.
Mums skubiai reikia milijardų tiek Ukrainos paramai, tiek Europos gynybos pajėgumų ir pramonės stiprinimui, todėl su įšaldytais pinigais nebegalime „žaisti žaidimų“. „Tai nėra teisinis, o politinės valios klausimas – turime jį aiškiai įvardinti, kaip derybų objektą ir strateginį saugiklį“, – apibendrino krašto apsaugos ministrė.
Parengta pagal KAM pranešimą
