Du trečdaliai (65 proc.) Lietuvos gyventojų metus pradeda išsikėlę naujametinius tikslus, tačiau vos kiek mažiau nei dešimtadalis (9 proc.) jų įgyvendinimui visuomet nusimato biudžetą. Tą rodo Šiaulių banko iniciatyva tyrimų bendrovės „Spinter Research“ atliktos Lietuvos gyventojų apklausos duomenys. Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovės dr. Dalios Kolmatsui teigimu, pinigų planavimo įpročių stoka yra viena iš priežasčių, dėl kurios įgyvendinti naujametinių tikslų dažnai nepavyksta.
Padės išankstinis planavimas
Beveik penktadalis (17 proc.) apklausos dalyvių atskleidė, kad siekdami savo tikslų pinigus dažniausiai leidžia spontaniškai, o 39 proc. respondentų nurodė, kad biudžetą naujametinių tikslų įgyvendinimui nusimato kartais. Pastarieji pažymi, kad tai priklauso nuo konkretaus tikslo. Biudžeto neplanuojantys ir pinigus leidžiantys spontaniškai dažniau pripažino aukštesnio išsimokslinimo ir vidutines pajamas gaunantys gyventojai.
„Daugelio Naujųjų metų tikslų įgyvendinimui reikia papildomų lėšų, o jų iš anksto nesuplanavus, gali būti sudėtinga metų pradžios entuziazmą paversti apčiuopiamais rezultatais. Tam, kad naujametiniai tikslai netaptų tuščiais pažadais, svarbu apgalvoti priemones, kuriomis jų bus siekiama. Tai apima ne tik pažadų sau laikymąsi, bet ir biudžeto planavimą. Finansų nusimatymas suteikia tikslų siekimui daugiau konkretumo, nuoseklumo ir demonstruoja tvirtesnį pasiryžimą pasiekti norimo pokyčio“, – sako Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. D. Kolmatsui.
Žinovė pažymi, kad biudžeto nusimatymas nereiškia, kad visą tikslų įgyvendinimui reikalingą sumą būtina turėti ir atsidėti iš karto. Jiems paprasčiausiai turėtų būti numatoma papildoma mėnesio išlaidų eilutė. Jei tikslai yra susiję su didesniais kaštais, gali tekti ieškoti papildomų finansavimo šaltinių ar mažinti kitas nebūtinąsias išlaidas – pavyzdžiui, atsisakyti tam tikrų pirkinių ar apkarpyti atostogų biudžetą. Svarbiausia, kad išlaidos naujametinių tikslų įgyvendinimui atitiktų galimybes ir nesukeltų sunkumų vykdant turimus finansinius įsipareigojimus.
Kam skiriamos lėšos?
Apklausos duomenys rodo, kad siekdami Naujųjų metų tikslų gyventojai daugiausiai lėšų skiria naujoms technologijoms ir įrangai (21 proc.), o taip pat knygoms, edukacijai ir hobiams (16 proc.). Toliau rikiuojasi išlaidos įvairiems mokymams, kursams ir kvalifikacijos tobulinimui (11 proc.) bei sporto klubams, sveikatingumo ar asmeninio trenerio paslaugoms (10 proc.) Dar 8 proc. gyventojų daugiausiai su naujametiniais tikslais susijusių išlaidų skiria kitoms sritims. Trečdalis (34 proc.) nurodė, kad siekdami naujametinių tikslų papildomų išlaidų nepatiria.
Su naujomis technologijoms dažniau yra susiję vyrų, o knygomis, edukacija ir hobiais – moterų naujametiniai tikslai. Išlaidas sporto klubams ir treneriams dažniau nurodė jaunesni respondentai.
„Be savišvietos, sporto ir geros savijautos siekių gyventojai metų sandūroje taip pat dažnai kelia finansinius tikslus. Esminiai finansų planavimo įpročiai, tokie kaip biudžeto planavimas, mėnesio pajamų paskirstymas skirtingoms reikmėms, išlaidų nusimatymas ir kontroliavimas, padeda lengviau įgyvendinti ne tik juos, bet ir leidžia daugiau pasiekti įvairiose asmeninio tobulėjimo srityse“, – teigia Šiaulių banko atstovė.
Parengta pagal Šiaulių banko pranešimą