Vasario 18 d. Kaune, Petrašiūnų kapinėse, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos, Nepriklausomybės gynėjų sąjungos bei Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos atstovai plk. Kazimiero Škirpos 130-ojo gimtadienio proga prie jo ir žmonos Bronės kapų uždegė žvakutes.
Lietuvos kariuomenės kūrėjas – savanoris, Steigiamojo Seimo narys, diplomatas, antisovietinio ir antinacinio pasipriešinimo dalyvis, Vyčio kryžiaus ordino kavalieriaus Kazimieras Škirpa gimė 1895 m. vasario 18 d. Namajūnų kaime (Saločių vlsč.).
1916 m. Kazys Škirpa buvo mobilizuotas į carinės Rusijos kariuomenę. Baigė Peterhofo karo mokyklą. 1917 m. buvo vienas iš lietuvių karinių dalinių Rusijoje rengėjų.
1918 m. viduryje pirmasis savanoriu stojo į Lietuvos kariuomenę, dalyvavo Nepriklausomybės kovose su Sovietų Rusijos kariniais daliniais, bermontininkais ir Lenkijos kariuomene.
Būdamas Vilniaus karo komendanto padėjėjas, faktiškai ėjo komendanto pareigas. 1919 m. sausio 1 d. su kitais savanoriais Gedimino pilies bokšte pirmą kartą iškėlė tautinę Lietuvos valstybės vėliavą. 1920–1921 m. buvo Steigiamojo Seimo atstovas.
1921 m. mokėsi Ciuricho Aukštojo technikos instituto kariniame fakultete (Šveicarija).
1922 m. K. Škirpa baigė Aukštuosius karininkų kursus Kaune, o 1925 m. – Belgijos karo akademiją. 1925 m. buvo Generalinio štabo 2-ojo skyriaus viršininkas, 1926 m. tapo Vyriausiojo kariuomenės štabo viršininku.
Pradėjo pertvarkyti Lietuvos kariuomenę, parengė jos mobilizacijos planą. Nuo 1927 m. dirbo diplomatinį darbą Vokietijoje, 1928–1937 m. – karo atašė.
1932 m. Savanorių sąjungos suvažiavimas Kaune pripažino K. Škirpą pirmuoju Lietuvos kariuomenės kūrėju-savanoriu.
1937–1938 m. – Lietuvos atstovas Tautų Sąjungoje, 1938 m. kovo – gruodžio mėnesiais – nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras Lenkijoje, nuo 1939 m. dirbo Vokietijoje.
Kai 1940 m. birželio mėnesį Sovietų Sąjunga okupavo Lietuvą, K. Škirpa Berlyne organizavo Lietuvių aktyvistų frontą. 1941 m. tapo vienu iš antisovietinio Birželio sukilimo rengėjų. Sukilimui prasidėjus, Lietuvių aktyvistų frontas K. Škirpą paskelbė Lietuvos laikinosios vyriausybės Ministru pirmininku.
Tačiau nacistinės Vokietijos valdžia neleido jam išvykti iš Berlyno, taikė namų areštą. 1944 m. memorandume nacių Vokietijos vyriausybei K. Škirpa siūlė Lietuvos valdymą perleisti lietuvių vyriausybei. Dėl to tų metų birželio 14 d. jis buvo suimtas ir internuotas.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui, K. Škirpa 1946 m. išvyko į Airiją. Nuo 1949 m. gyveno JAV, dirbo Kongreso bibliotekoje Vašingtone. Veikė įvairiose lietuvių organizacijose. 1957–1958 m. buvo Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto komisijos pirmininkas.
Mirė 1979 m. rugpjūčio 18 d. Vašingtone. 1995 m. buvo perlaidotas Kaune, Petrašiūnų kapinėse.
Rengėjai kviečia prisiminti ir tinkamai įamžinti tuos, kurie kūrė ir saugojo Lietuvos valstybę.
LGGRTC Sekretoriato vyresnysis patarėjas
