Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis ir komanda antradienį susitiko su Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentu Audriumi Klišoniu bei kitų miestų vadovais aptarti savivaldai aktualių kelių infrastruktūros klausimų.
Pagrindinis dėmesys susitikime skirtas miestų ir miestelių teritorijose esančių rajoninių kelių perdavimui savivaldybėms nuo kitų metų. Šis sprendimas leis savivaldai savarankiškiau planuoti kelių tvarkymo darbus ir efektyviau investuoti į infrastruktūrą. Savivaldybėms skiriama Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų dalis vietinės reikšmės keliams per dvejus metus padidės 10 proc. – nuo 33 proc. iki 43 proc.
Rekordinis finansavimas
Ministras E. Sabutis LSA atstovus patikino, kad jau šiais metais savivaldybės vietinės reikšmės kelių tinklui sulauks rekordinio finansavimo – daugiau kaip 206,5 mln. eurų.
„Rekordinis finansavimas savivaldybėms leis pradėti ilgai atidėtus darbus. Bendruomenės sulauks ne tik kelių remonto miestų ir miestelių teritorijose, bet ir autobusų stotelių ar pėsčiųjų perėjų įrengimo. Savivaldai perėmus valstybės valdomą infrastruktūrą, gyventojams darbų nebereikės laukti kelerius metus“, – sako ministras E. Sabutis.
Palyginti su 2024 m., finansavimas vietinės reikšmės kelių tinklui auga daugiau kaip 27 mln. eurų.
„Džiaugiamės istoriniu sprendimu savivaldai skirti rekordinę KPPP lėšų dalį. Šiuos finansus galėsime naudoti tiek įprastam remontui, tiek svarbiausiems susisiekimo infrastruktūros projektams regionuose. Neabejoju, kad galėsime atliepti daugiau gyventojų lūkesčių“, – sako LSA prezidentas A. Klišonis.
Lėšos žvyrkeliams
Šiemet spartės ir žvyrkelių asfaltavimas: tam planuojama skirti 20 mln. eurų, kelis kartus daugiau nei pernai.
„Investicijos į žvyrkelius atgaivins regionus. Galbūt nepavyks išasfaltuoti dešimčių kilometrų žvyrkelių vienoje gyvenvietėje, ko tikisi daugelis bendruomenių. Tačiau geriau keli kilometrai šiemet, nei laukti didesnių lėšų ateityje ir norimo asfalto išvis nesulaukti“, – sako LSA prezidentas A. Klišonis.
Susitikime taip pat aptartas Kelių fondo įkūrimo klausimas bei Europos Sąjungos investicijų panaudojimo galimybės savivaldybėse.
Iš viso 2025 m. Lietuvos keliams valstybės biudžete numatyta 804 mln. eurų, iš kurių Kelių priežiūros ir plėtros programa sudaro 583,4 mln. eurų, Gynybos fondo lėšos kariniam mobilumui sudaro 59,1 mln. Eurų, o ES finansinė parama (Europos infrastruktūros tinklų priemonės bei 2021-2027 m. ES fondo lėšos) – dar 161,2 mln. eurų.
