Lietuva gynybai skiria vis daugiau lėšų, sparčiai statoma infrastruktūra, gynybos įsigijimai tampa solidesni, kaupiama daugiau amunicijos. Lietuvoje šiuo metu vykdoma daugiau kaip 200 karinės infrastruktūros projektų, kurie ne tik stiprina šalies gynybos pajėgumus, bet ir prisideda prie regionų ekonominio augimo. Šių projektų įgyvendinimas užtikrina geresnes sąlygas kariams ir suteikia papildomą impulsą civilinei infrastruktūrai.
„Per artimiausius ketverius metus planuojame išvystyti apie 4 milijardų eurų vertės Lietuvos kariuomenės, Vokietijos brigados ir kitų NATO sąjungininkų infrastruktūrą. Esame atsakingi už tai, kad kiekvienas šis euras būtų naudojamas skaidriai, efektyviai ir racionaliai. Savalaikis karinės infrastruktūros vystymas yra vienas iš pagrindinių mūsų prioritetų stiprinant Lietuvos gynybą“, – sako krašto apsaugos viceministrė Orijana Mašalė.
Didžiausiu karinės infrastruktūros projektu Lietuvos istorijoje laikomas Rūdninkų karinio miestelio vystymas vyksta sklandžiai – gruodį anksčiau nei planuota pradėti parengiamieji statybos darbai. Kovo mėnesį bus skelbiamas antrojo etapo paslaugų pirkimas.
Planuojama, kad šiemet investicijos į karinę infrastruktūrą sudarys apie 200 mln. eurų.
Didžiausi projektai, kurie bus užbaigti 2025-aisiais
-
- Infrastruktūra Pabradėje: apgyvendinimo, administracinės, maitinimo, sandėliavimo zonos sąjungininkams pratybų metų (angl. RSOM). Kartu su NATO vystomą projektą planuojama baigti II pusmetį.
- Ginkluotei skirtos modernios remonto dirbtuvės, kareivinės, degalinės su plovyklomis bei sandėliai, skirti karinei amunicijai, ekipuotei ir įrangai saugoti įvairiuose Lietuvos kariuomenės daliniuose.
- Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų aviacijos bazės ir oro gynybos bataliono peronų rekonstrukcija, priešgaisrinio angaro statybos, inžinerinių tinklų įrengimas bei garažų statybos.
- Keturi šaudyklų kompleksai Rūdninkų poligone planuojami užbaigti iki metų pabaigos.
- Žemutinė terasa Rukloje – sąjungininkų technikos aptarnavimo ir laikymo parkas – planuojama atidaryti šį pavasarį.
Poveikis ir šalies ekonomikai
„Toks infrastruktūros projektų kiekis, jų mastas ir unikalumas reikalauja ir kitokių vadybinių kompetencijų, todėl šiuo metu dirbame ir su vadybos procesų peržiūra bei kompetencijų stiprinimu. Suprantame, kokį poveikį visi šie milžiniški infrastruktūros projektai daro ekonomikai, todėl kartu kviečiame veikti ir verslą: visi projektai privalo būti įgyvendinami laikantis aukščiausių skaidrumo ir kokybės standartų, nes jie tarnaus Lietuvos gynybai dešimtmečiais“, – pabrėžia viceministrė O. Mašalė.
Karinės infrastruktūros projektai turi didelį poveikį ir šalies ekonomikai. Tai išskiria ir Infrastruktūros valdymo agentūros prie Krašto apsaugos ministerijos direktorius Giedrius Vanagas. Jis atkreipia dėmesį, kad, pavyzdžiui, šiuo metu statomame Rūdninkų kariniame miestelyje vienu metu dirbs ar tarnaus apie 5 tūkst. karių ir darbuotojų. Tai reiškia, kad bus reikalingos naujos paslaugos, tokios kaip parduotuvės ar gydymo įstaigos. Tikėtina, kad Rūdninkų poligono vystymas suteiks papildomą stimulą ir civilinei infrastruktūrai, o greta augs privačių gyvenamųjų namų plėtra.
„Daugelį karinės infrastruktūros projektų įgyvendina lietuvių įmonės, o tai reiškia, kad investicijos iš dalies grįžta į šalies ekonomiką per mokesčius ir kitus finansinius srautus. Tai sustiprina ne tik karinį, bet ir ekonominį Lietuvos potencialą“, – sako G. Vanagas.
Kalbėdamas apie pagrindinius tokių projektų iššūkius, G. Vanagas pažymi, kad vienas pagrindinių – konkrečių reikalavimų infrastruktūrai nustatymas bei augantys specifiniai reikalavimai projektams. Sandėliai turi atitikti aukščiausius saugumo standartus, o kiti pastatai – ir energetinio efektyvumo reikalavimus.
„Saugoma amunicija ir karinė įranga reikalauja specifinės įrangos naudojimo, todėl iš pirmo žvilgsnio paprasti projektai turi atliepti itin aukštus reikalavimus ir naujausias technologijas. Mūsų taikomos modernios technologijos leidžia suvaldyti ne tik projektavimo ir statybos procesus, bet ir optimizuoja naujai sukurtos infrastruktūros efektyvų naudojimą“, – pažymi Infrastruktūros valdymo agentūros direktorius.
Gynybos stiprinimas yra reikalingas, bet jei šalyje valdžią perėmę antilietuviškos ir prokomunistinės jėgos, tai klausimas kam ta infrastruktūra bus panaudota – Lietuvių ir lietuvybės stiprinimui ar naikinimui ? Naujakalbė ir valdininkų pavardės daug pasako.