Prezidentas Gitanas Nausėda kartu su Čekijos, Estijos, Graikijos, Ispanijos, Latvijos, Portugalijos, Rumunijos, Slovakijos ir Vengrijos vadovais kreipėsi į Europos Komisijos Pirmininkę Ursulą fon der Lejen, kviesdami EK prisidėti prie greitųjų geležinkelių tinklo plėtros spartinimo ir jo finansavimo didinimo.
Kreipimesi pabrėžiama būtinybė spartinti transeuropinio transporto tinklo (TEN-T) plėtrą ir užtikrinti tinkamą finansavimą greitųjų geležinkelių jungtims. Europos lyderiai akcentavo, kad stiprus ES transporto tinklas yra esminė sąlyga konkurencingai vidaus rinkai, ekonomikos augimui, ES atsparumui bei svarbi paramos mūsų partneriams, siekiantiems tapti ES dalimi, priemonė.
Europos lyderiai išreiškė tvirtą įsipareigojimą atnaujinti keleivių ir krovinių vežimo geležinkeliais infrastruktūrą bei teigiamai įvertino tai, kad į TEN-T tinklo peržiūrą įtrauktos naujos greitųjų geležinkelių jungtys. Vadovai pabrėžė, kad greitųjų geležinkelių plėtra ypač svarbi regionams, kurie iki šiol neturi tokių jungčių.
Kreipimesi taip pat remiamasi Enriko Letos ir Marijo Dragio ataskaitose pateiktomis įžvalgomis, kad greitųjų geležinkelių trūkumas ir tarpvalstybinių jungčių neišbaigtumas tarp didžiųjų miestų yra pagrindinė kliūtis veiksmingai vidaus rinkai ir ES konkurencingumui. Taip pat lyderiai pažymėjo, kad greitųjų geležinkelių jungčių užbaigimas prisidės prie transporto sektoriaus dekarbonizacijos bei sustiprins ES atsparumą, įskaitant karinio mobilumo poreikius.
Valstybių vadovai ragina Europos Komisiją kartu su valstybėmis narėmis teikti pirmenybę aukštos pridėtinės vertės projektams, spartinti jų įgyvendinimą ir užtikrinti pakankamą finansavimą. Europos vadovai pabrėžė, kad dėl ilgo infrastruktūros projektų atsiperkamumo būtina rasti alternatyvių finansavimo sprendimų. Lyderiai tikisi tvirtos Europos investicijų banko politikos paramos ir pabrėžė, kad bendras ES finansavimas šioms jungtims kitu finansiniu laikotarpiu yra visiškai būtinas ir nepakeičiamas.
Atsižvelgiant į artėjančią ES daugiametę finansinę programą, lyderiai tvirtai pasisako už stiprią, centralizuotai valdomą III Europos infrastruktūros tinklų priemonę su didesniais finansiniais ištekliais, siekiant užbaigti TEN-T tinklo plėtrą, įskaitant greitųjų geležinkelių jungtis ir svarbiausius tarpvalstybinius projektus.
Galiausiai kreipimesi pabrėžiama, kad būtina mažinti administracinę naštą ir užtikrinti veiksmingą tarpvalstybinių projektų koordinavimą, kad būtų išvengta vėlavimo ir užtikrintas sklandus TEN-T tinklo įgyvendinimas pagal sutartus terminus.
Antai Lietuva ES lėšas (apie 400 mln.) į greitąjį geležinkelį nuo Kauno iki Lenkijos sienos yra sukišusi jau greit bus 10 metų, tačiau greitai važiuoti ta kryptimi Lietuvoje mažai kam reikia. Taigi, ta greitoji vėžė, baigta ar ne 2016 m., regis, taip ir nenaudojama. Kai valstybiškai rūpinantis patogumu žmonėms, šalies susisiekimo greituoju geležinkeliu su pajūriu poreikiu, jo nauda visais atžvilgiais valstybei, ypač automobilių taršos sumažinimo atžvilgiu, už tas lėšas pridėjus Latvijai dar savo gautas iš ES, greitąja vėže Vilnius – Šiauliai – Ryga galėjome važinėti jau nuo kokių 2018-2020 metų. Tai va kaip yra su greituoju geležinkeliu nusispartinta Lietuvoje.
Kad kuri nors valdžios partija kažkaip būtų susilaukusi atsakomybės už tokius begalviškus sprendimus, naudojant valstybiškas lėšas, Prezidente, viešai kaip ir nesigirdėjo. Nors vyko ir Prezidento, ir Seimo rinkimai, varžytasi rinkimuose dėl vietų ES parlamente.
Ar valstybėje svarbiausi yra tamstos norai?
Beje, ne norus dėstau, o valstybės interesais ir jos žmonių poreikiais grįstus argumentus…
O kieno norai valstybėje svarbiausi ?
Taip, dekarbonizacija, dekarbonizacija ir dar kartą dekarbonizacija. O kaip su dekomunizacija ?