Naujausi darbo rinkos tyrimo duomenys rodo, kad dauguma Baltijos šalių darbuotojų svarsto galimybę keisti darbą. Lietuvoje 68 proc. darbuotojų svarsto naujo darbo galimybes, iš jų 19 proc. aktyviai ieško naujo darbo. Panaši padėtis ir Latvijoje – 72 proc., o Estijoje – 86 proc. darbuotojų aktyviai arba pasyviai ieško naujo darbo, rodo darbo skelbimų portalo – CV-Online atliktas darbuotojų karjeros planų ir pasitenkinimo darbu tyrimas.
Pagrindinės darbo keitimo priežastys
Visose trijose Baltijos šalyse darbuotojai kaip pagrindinę priežastį, kodėl ieško ir svarsto naujo darbo galimybes, nurodė netenkinantį arba per mažą atlyginimą. Antra dažniausiai minima priežastis – karjeros galimybių trūkumas esamoje darbovietėje. Lietuvoje ir Latvijoje trečia populiariausia priežastis yra darbuotojų noras keisti karjeros kryptį, kurios esama darbovietė negali pasiūlyti, o Estijoje darbuotojai nurodė per didelį arba netinkamą darbo krūvį ir tai, kad darbo turinys jiems nesuteikia pasitenkinimo.
Svarbiausi kriterijai renkantis darbą
Vertinant darbo pasiūlymus ir kreipiantis dėl darbo, Baltijos šalių darbuotojams svarbiausias yra atlyginimo faktorius – konkurencingas atlyginimas ir finansiniai priedai. Po to seka tinkamas darbo krūvis, darbo ir asmeninio gyvenimo pusiausvyra. Estijoje trečias svarbiausias kriterijus yra nuotolinio darbo galimybės, o Lietuvoje ir Latvijoje – darbo turinys, įdomus ir prasmingas darbas.
Atlyginimo ir karjeros augimo tendencijos 2024 metais
Žvelgiant į praėjusius, 2024 metus, daugiau nei pusė, t. y. 56 proc. Lietuvos darbuotojų nurodė, kad jų atlyginimas nepasikeitė, o 6 proc. jis netgi sumažėjo. Tuo tarpu 38 proc., pripažino, kad praėjusiais metais jų atlyginimas padidėjo. Panaši padėtis pastebima ir Latvijoje – 58 proc. darbuotojų atlyginimas per praėjusius metus nepasikeitė, 33 proc. padidėjo, o 6 proc. sumažėjo.
Karjeros augimo galimybės praėjusiais metais daugeliui darbuotojų liko nepakitusios – 67 proc. Lietuvoje ir 62 proc. Latvijoje dirbančiųjų darbo atsakomybės ir pareigos nepasikeitė. Tuo tarpu kas trečiam, t. y. 28 proc. Lietuvos darbuotojų buvo paskirtos papildomos atsakomybės užimamose pareigose, Latvijoje – 31 proc., o paaukštinti pareigose buvo 5 proc. Lietuvos ir 7 proc. Latvijos darbuotojų.
„Nors aktyviai naujo darbo ieškančių darbuotojų skaičius Lietuvoje sąlyginai nėra didelis, reikia neužmiršti, kad pasiūlius didesnį atlygį, karjeros perspektyvas ar tinkamą darbo krūvį, gerokai didesnė dalis darbuotojų svarstytų darbo keitimo galimybę. 2024 metais daugiau nei pusei darbuotojų nebuvo pakeltas atlyginimas, jie taip pat nepaaugo pareigose, o kai kuriems už tą patį atlygį buvo padidintas darbo krūvis. Tai gali lemti darbuotojų nepasitenkinimą ir norą keisti darbą“, – pastebi CV-Online marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
