Bet kuris Lietuvoje gyvenantis mūsų tautietis žino ir supranta, kad gyventi Vilniuje, turint gerai apmokamą darbą, ir gyventi Varėnoje, kur meras į darbą priima tik savo šeimos narius – du skirtingi dalykai. O kiek tų varėnų Lietuvoje „valdant“ vidutinybėms, mokyklinių metų „trejetukininkams“ mūsų šalies savivaldybių valdžioje esti dabar? Save vadinanti demokratija, pati pažangiausia visuomenės valdymo forma, į politikos areną iškelia tiek „pelkių dumblo“, kad per visą pasaulio istoriją, suabsoliutinus jos tiesas, reikalingas vis koks nors Trampas, atstatantis mūsų žemėje sveiko proto dominavimą prieš įvairaus plauko LGBT ideologiją išpažįstančius „šviesuolius“. Mūsuose valdžioje esantis savos žemės šeimininkas, kuris pirmas keliasi ryte ir paskutinis, apėjęs savo valdas, eina miegoti, seniai pamirštas.
Visą Lietuvą ir jos savivaldybėse gyvenančių žmonių likimus tvarko užsienio pinigais ir idėjomis „politikai“, kuriems čia dar likusių tautiečių reikalai rūpi mažiausiai. Viešųjų ryšių valdomoje valstybėje, kaip Lietuva, kur labai lengva „baltą“ versti „juodu“, o nusikaltimus rodyti kaip teisingumą, antrą kartą Prezidentu išrinktas Gitanas Nausėda imasi gero darbo, t. y. įsteigti Regionų ministeriją, kuri išspręs visas mūsų valstybėje su netolygiu geografiškai dabar atsiradusiu ekonominiu-socialiniu pasiskirstymu susidariusias problemas.
Na, jei jau ministerijos atsiradimas Lietuvoje išspręstų su jos pavadinimu susijusią problemą, tai pirmiausia, aukštam ir gražiam mūsų Prezidentui Gitanui Nausėdai dar praėjusioje kadencijoje būčiau pasiūlęs įsteigti „Gerovės valstybės ministeriją“.
Kai visas pasaulis po D. Trampo išrinkimo bando gyvenimą sukti ant sveiko proto bėgiais riedančio traukinio, kai naujasis Amerikos prezidentas imasi drastiškai mažinti savoje šalyje biurokratiją, tai mūsiškis Lietuvoje didina jų skaičių, steigdamas naują ministeriją.
Mūsų, save vadinamoje nepriklausomoje Lietuvoje, kažkaip visas valdininkų skelbiamas ir norinčių gražiai prieš savo tautą pasirodyti reformas, paprastai galutiniam rezultate lydi pasakymas, kad „norėjom kaip geriau, o išėjo kaip visada…“. Kažkada mūsų valdžios „išminčiai“, kad padėtų savivaldybėse gyvenantiems žmonėms ir šiems nereikėtų vykti į Vilnių, nutarė įsteigti Lietuvoje apskritis, kur pastariesiems, sprendžiant savo problemas, vykti būtų arčiau.
Įvykdžius reformą, kai mūsų šalyje buvo sukurta dešimt apskričių, nė viena ministerija nesutiko joms atiduoti savo funkcijų ir tam skirtų savo etatinių darbuotojų. Priimti darban apskričių valdininkai, kad turėtų kuo užsiimti, funkcijas savo veiklai ėmė savintis iš savivaldybių. Gavosi paradoksas, kad reikalų, kuriuos anksčiau tvarkė tavo savivaldybė, sprendimui dabar jos gyventojams tvarkyti tekdavo vykti į apskrities centrą.
Dabar per rinkimus žadėjęs suvienodinti pragyvenimo lygį visuose Lietuvos regionuose, G. Nausėda skelbia tam reikalui įsteigsiantis dar vieną ministeriją. Per pokalbį su šalies Prezidentu, naujai skiriamas VRM ministras Vladislovas Kondratovičius, žinodamas jo nuostatas, pritaria idėjoms, kad dalį šios įstaigos funkcijų reiktų perduoti kitai, naujai kuriamai įstaigai. Žmogus elgiasi protingai – aukšto ir gražaus savimeilę paglosto ir nuo savęs dalį darbų nusimeta.
Na, o čia jau seka buvusio kelių policininko S. Skvernelio raportavimas, kad jo vadovaujamas LR Seimas pasiruošęs priimti tam reikalingus įstatymų pakeitimus. Tik galvoju, ar kas nors iš tų mūsų pirmųjų valstybės asmenų, įskaitant Premjerą Gintautą Palucką, daugiausia užsiimančių savo reitingais ir viešaisiais ryšiais, bandė paskaičiuoti viso šio reikalo (buvau parašęs „aferos“) naudos ir kaštų santykį.
Man, gyvenančiam toli gražu ne pačioje geriausiai besitvarkančioje savivaldybėje, kaip ir bet kuriam kitam Varėnos krašto žmogui, svarbiausios yra sveikatos apsaugos, susisiekimo, įskaitant kelių būklę, darbo vietų ir švietimo reikalai, kuriais nuo kitų metų, anot „gerovės valstybės“ kūrėjų, turėtų užsiiminėti naujoji Regionų ministerija. O dabar visi pirmieji mūsų valstybės asmenys arba kuris nors vienas iš trijų, tegul pabando atsakyti, kokias funkcijas iš dabar savo vykdomų naujajai ministerijai perduos vykdyti Sveikatos apsaugos, Susisiekimo, Socialinės apsaugos ir darbo, Ekonomikos ir inovacijų, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos?
Kaip naujoji Regionų ministerija sąveikaus su šiomis, iki tol tuos darbus vykdžiusiomis valstybinėmis įstaigomis bei organizacijomis, o taip pat su dalį tų funkcijų atliekančiomis savivaldybėmis bei kam priklausys teisė disponuoti jų teritorijoje esančia žeme, kas užsiiminės aplinkosauginiais reikalais? Vadybine prasme, visame tame reikale, kurį inicijavo mūsų Prezidentas G. Nausėda, matau užprogramuotą chaosą, kuris lygtai turėtų keisti regioninės plėtros tarybą, išplečiant jos veiklos funkcijas.
Svarbiausias naujai steigiamos ministerijos tikslas tikriausiai bus skirstyti europinius, regioninei plėtrai skirtus pinigus, neturintis nieko bendro su realiu Lietuvos urbanistiniu planavimu, kuris sujungtų ekonominius, etninius, politinius mūsų šalies regionuose gyvenančių žmonių poreikius.
Sovietmečio Lietuvos valdžia, vadovaudamasi profesoriaus Kazimiero Šešelgio mokslo teorijomis, sugebėjo tolygiai po visą šalies teritoriją išdėlioti ekonomikos įmones, kad žmogiškieji valstybės ištekliai geografiškai pasiskirstytų racionaliausiai.
Dabartiniams, prie šalies vairo stovintiems, mūsų politikams mokslininkų patarimai nereikalingi. Duoda Europa pinigų regioninei plėtrai, imam ir vykdom jų nurodymus, net nesigilindami, kad ES kontekste regionas suprantamas apjungiant kelias valstybes, kas mūsų mažai Lietuvėlei yra pražūtinga. Toje pačioje Europoje yra gerų dalykų. Štai Europos Tarybos Parlamentinėje Asamblėjoje teko dirbti komitete, kuris vadinosi Aplinkosaugos, žemės ūkio ir regioninės plėtros. LR Seime šias funkcijas atlieka trys komitetai.
Pagal senojo žemyno modelį, šių komitetų darbą galima sujungti į vieną, kuris spręstų ir derintų su šalies landšaftu ir kraštovaizdžiu tarpusavyje susijusius klausimus, kurie talpintų savyje mūsų etninių žemių, kaip Dzūkija, Žemaitija, Suvalkija ar Aukštaitija problematiką. Bet Lietuvoje nuo vakariečių paprastai nusikopijuojami tik blogiausi pavyzdžiai.
Kas trukdo mūsų valdžiai įvykdyti ne kosmetinę, o politinės galios savivaldos reformą, kai tiesioginiai rinkimai apimtų ir seniūnaičių instituciją priskiriant jiems pagal kompetenciją finansus, kad jie taptų realiai savo bendruomenių savivalda, kaip yra daugelyje senos demokratijos Europos šalių?
P.S. Elonas Muskas, Prezidento D. Trampo pavedimu, apsiėmė sumažinti JAV biurokratinį aparatą keliais milijonais valdininkų. Gal mūsų Prezidentui reikėtų pasikviesti jį į Lietuvą pasidalinti patyrimu? Arba, sprendžiant regionines problemas, įsteigti Lietuvoje 60 naujų ministerijų, kurių kiekviena iš Vilniaus tvarkytų savo savivaldybei atstovaujamus reikalus. Ir algos geros ministerijose būtų, ir darbo vietos partijų nariams.
