Tekstų rašymas ir dirbtinis intelektas: ar skaitmeniniai tekstai gali turėti „sielą“?

Šį straipsnį pradėkime nuo filosofinio klausimo: ar daiktas gali turėti sielą? Idėja, kad įvairūs objektai (tiek gamtos kūriniai, tiek žmogaus dirbiniai) turi dvasią – siejami su pagonybės atšaka, animizmo pasaulėžiūra.

Tikėta, kad kiekvienas objektas turi savo vidinį gyvenimą: jame glūdi energija, galinti „kalbėti“ su žmogumi.

Žinoma, šiuolaikiniame kontekste apie daikto „sielą“ kalbame metaforiškai, turėdami omenyje, kad objektas sužadina tam tikrus jausmus. Remiantis dabartinėmis aktualijomis ir iškyla klausimas: ar dirbtinio intelekto pagalba parašytas tekstas gali būti pagavus, turėti „sielą“?

Panagrinėkime šią temą išsamiau.

Dirbtinis intelekto vaidmuo tekstų kūrime

Reikia pripažinti – dirbtinis intelektas po truputį įsitvirtina įvairiose industrijose ir srityse. Ne išimtis ir tekstų rašymas: dirbtinio intelekto įrankiai padeda automatizuoti informacijos pateikimą, rašyti socialinių tinklų žinutes, tinklaraščių įrašus, SEO straipsnius, pranešimus spaudai ir kt.

Tiesa, tekstų kūrimo agentūros UAB „City Agency“ komanda pastebi, kad tekstų kūrimo paslaugų poreikis nėra sumažėjęs. Netgi atvirkščiai: atsiranda vis daugiau užklausų. Kodėl? Juk atrodytų, šiais laikais viskas taip paprasta: įsijungei ChatGPT, pateikei užduotį  ir… Jau turi tekstą!

Vis dėlto, viskas nėra taip paprasta. Dirbtinis intelektas – puiki pagalbinė priemonė tekstų rašyme, tačiau profesionalaus rašytojo jis pakeisti negali.

Atsakymą, kodėl taip yra, jau suponuoja šio straipsnio tema: su dirbtiniu intelektu rašyti tekstai neturi „sielos“.

Rašytojo ir dirbtinio intelekto darbo simbiozė

Įsivaizduokime hipotetinę situaciją: į tekstų rašymo agentūrą kreipiasi užsakovas, kuriam reikalingas visas paketas paslaugų, tokių kaip internetinės svetainės tekstai, naujienlaiškiai, SEO tekstų rašymas ir pan. Ką gi daro tekstų rašytojas?

Pirmiausia, jis susipažįsta su užsakovu: pasidomi jo gaminiais/paslaugomis, išsiaiškina komunikacinį toną, tikslinę auditoriją ir kius svarbius dalykus. Dažnu atveju, reikalingas susitikimas ar skambutis – itin svarbu aptarti lūkesčius, kuo daugiau sužinoti apie užsakovą.

Tik surinkęs visus svarbiausius duomenis, tekstų kūrėjas gali pradėti darbuotis. Būtent šiame žingsnyje jam gali praversti dirbtinis intelektas. Kuo tiksliau užduotį rašytojas jam suformuluos, tuo kokybiškesnį tekstą jis gaus. Ir visgi… Čia darbas tikrai nesibaigia. Turint dirbtinio intelekto parašytą tekstą, būtina:

• Kritiškai įvertinti informaciją. Dirbtinis intelektas nėra visagalis, informacija gali būti netiksli ar netgi klaidinanti. Rašytojas turi patikrinti faktus.
• Peržiūrėti kalbos niuansus. Dirbtinis intelektas nėra filologas. Jis gali padaryti elementarių stiliaus, gramatikos, skyrybos klaidų. Būtina viską patikrinti ir pataisyti.
• Suteikti „gyvybės“. Dirbtinio intelekto kuriamas tekstas gali būti sklandus ir įtikinantis, tačiau jam dažniausiai trūksta autentiškumo, kuris būdingas žmogaus kūriniams. Metaforos, žodžių žaismas, įvairūs palyginimai, kultūrinės nuorodos – štai kas yra teksto „siela“.
• Įvertinti, ar „atliepti“ užsakovo lūkesčiai. Kokybiškas rašinys – tas tekstas, kuriame atsispindi užsakovo išsakyti pageidavimai. Rašytojas privalo įvertinti, ar rašinyje „atliepti“ visi užsakovo pageidavimai. Jei ne, būtent rašytojo pareiga juos išpildyti.

Verta pastebėti, kad visa tai užima nemažai laiko. Todėl rašytojas kiekvieną kartą turi įsivertinti, kas bus greičiau: rašyti pačiam ar naudotis dirbtiniu intelektu. Dažniausiai nugali pirmasis variantas, o dirbtinis intelektas tampa tik pagalbine priemone, padedančia generuoti idėjas ar sugalvoti sinonimą, kai niekaip nepavyksta jo prisiminti.

Kaip gi galime apibendrinti šį straipsnį? Paprastai: norint, kad rašinys turėtų „sielą“, būtinas žmogaus dalyvavimas – profesionalaus rašytojo darbas. Dirbtinis intelektas, bent jau kol kas, gali  būti tik pagalbine priemone, padedančia kurti idėjas ar atlikti techninį darbą.