Nacionaliniame saugomų teritorijų lankytojų centre rodoma gamtos fotografės Renatos Kilinskaitės nuotraukų paroda, skirta Pasaulinei pelkių dienai.
Parodoje pamatysite nuotraukas iš septynerius metus trukusių Renatos klajonių po Lietuvos, Latvijos ir Estijos pelkes. Fotografė fiksavo vandenyse paskendusius paryčio rūkus, aklina nakties tamsa apgaubtus mistinius šlapžemių peizažus bei pelkėse knibždančią gyvybę…
Pelkės – neatskiriama mūsų gamtinio peizažo dalis. Pelkės, raisto, liūno vaizdinių gausu šiaurės tautų mitologijoje. Pelkė dažnai siejama su anapusybe, mistinių jėgų pasauliu.
Čia sutiksime velnius, laumes ir kitas mitines būtybes. Tačiau neverta jų bijoti. Prisiminkime, kad nuo seno pelkės buvo mūsų sergėtojos – ne vieną priešų pulką šlapynėse paskandino mūsų protėviai…
Pelkės vilioja ir baugina, o prietema, rūku apsiblaususios šlapynės įgyja ypatingą mistišką galią.
Būtent tokie parodoje rodomi siurrealistiniai vaizdai nukels į greta mūsų egzistuojantį visiškai kitokį – dvasių ir nepažabojamų jėgų – pasaulį, kur peržengiamos racionalaus kasdienio pažinimo ribos.
Pasaulinės pelkių dienos proga prasmingai nuskamba pranašiški žinomos gamtininkės Eugenijos Šimkūnaitės žodžiai: „Kad ir kokią gyvenimo sritį beimtume, raistas ar jo dalis visada būdavo naudinga, žmonėms gera.
Ir labai sunku suprasti, kaip, amžių amžiais raistus gerbdami, ėmėme ir išdavėme juos.“
Rengėjai kviečia aplankyti parodą „Klajonės po pelkes“, kad suprastumėte – kodėl privalome saugoti ir išsaugoti pelkes…
