Vasario 8 d. 16 val. Lietuvos muzikos ir teatro akademijos Didžiojoje salėje (Gedimino pr. 42, Vilnius) vyks Lietuvių liaudies dainų metų atidarymo koncertas „Padainuosim mes sustoję“.
Koncerte skambės įvairių Lietuvos etnografinių regionų dainos, o žinomi dainininkai ir liaudies muzikos žinovai dalinsis supratimu apie dainuojamojo paveldo ypatybes bei jo gyvybingumą šiandien. Renginį rengia Etninės kultūros globos taryba, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos nacionalinis kultūros centras ir Vilniaus etninės kultūros centras. Koncertas nemokamas.
Liaudies dainų metai – ypatinga proga prisiminti tradiciją
„Dainuoji ir tarsi gyvenimą pergyveni“ – yra pasakęs žymus folklorininkas Algirdas Svidinskas, 2024 m. įvertintas Kultūros ministerijos premija už tautinės kultūros ir nematerialaus paveldo puoselėjimą. 2025 metai paskelbti Lietuvių liaudies dainų metais – tokį sprendimą priėmė Etninės kultūros globos taryba, jį palaikė Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetas.
Tai ypatinga proga – sukanka 200 metų nuo pirmojo lietuvių liaudies dainų rinkinio išleidimo. 1825 m. Liudvikas Rėza lietuvių ir vokiečių kalbomis išleido rinkinį „Dainos, oder Littauische Volkslieder“, papildytą moksline apžvalga „Lietuvių liaudies dainų tyrinėjimai“. Šis leidinys tapo lietuvių liaudies kūrybos tyrinėjimų pradžia ir paskatino XIX a. liaudies dainų rinkinių rengimą.
L. Rėzos darbas pabrėžė liaudies dainų meninę raišką, turtingą poetinę kalbą, metrinę įvairovę ir aukštas dorovines vertybes. Jis įrodė, kad liaudies dainos yra neatsiejama tautos dvasinės tapatybės dalis. Šis požiūris glaudžiai siejasi su senosiomis dvasinėmis ir kultūrinėmis idėjomis, kurios tebėra svarbios ir šiandieniniams liaudies kūrybos tyrinėtojams.
90 metų pirmajam Lietuvos tautosakos archyvui
2025 metais bus minimas ir pirmojo Lietuvos tautosakos archyvo 90-metis. Per dešimtmečius sukaupta liaudies kūrybos ir krašto papročių medžiaga – užrašyti dainynai, garso įrašai, užrašytos melodijos, piešiniai ir nuotraukos – vis plačiau atveriama tyrėjams ir visuomenei.
Senieji įrašai tampa lengviau prieinami skaitmeninėje erdvėje, leidžiant geriau pažinti dainuojamąją kūrybą, įvairių kraštų dainavimo ypatumus bei perimti autentišką atlikimo meną.
Liaudies dainų metų renginiai – nuo koncertų iki mokymų
Per visus 2025 metus visoje Lietuvoje ir tarp pasaulio lietuvių vyks koncertai, bendri pasidainavimai, mokymai, susitikimai su liaudies dainininkais, parodos, varžytuvės ir kiti renginiai.
Etninės kultūros globos taryba kartu su bendraminčiais parengė ir patvirtino Lietuvių liaudies dainų metų veiksmų gaires, kuriomis siekiama atkreipti dėmesį į tai, kad dainuojamoji kultūra neatsiejama nuo tautos savimonės ir istorijos. Juk ir dainuojamoji revoliucija padėjo atkurti Lietuvos nepriklausomybę ir ją stiprinti.
Atidarymo koncerte – geriausi liaudies dainų atlikėjai
Vasario 8 d. Lietuvių liaudies dainų metų atidarymo koncerte pasirodys skirtingų kartų dainininkai, liaudies muzikos žinovai ir jų vadovaujami ansambliai: Veronika Povilionienė, Daiva ir Evaldas Vyčinai, Eglė ir Rokas Kašėtos, Toma Grašytė-Jegelevičienė, grupės „Intakas“, „Laukis“, „Mindrė“, „Opka“, „Poringės“, „Trys gulbelas“, „Tula“, „Versmė“, „Virvytė“. Tai atlikėjai, kurie perima autentiškas dainavimo tradicijas, gilina žinias apie atlikimo būdą ir aktyviai skatina liaudies dainų gyvavimą, nevengdami ir naujovių.
Pasak šviesaus atminimo muzikologės Zitos Kelmickaitės, „šie atlikėjai turi drąsos išlaikyti tikrąją liaudies dainą, kad ši taptų mūsų dabartinės kultūros dalimi“.
Liaudies daina – traukia dangop
„Liaudies daina – neatsiejama nuo žmonių gyvenimo“, – nuolat primena Pasaulio Folkloro apdovanojimu įvertinta Lietuvos dainininkė Veronika Povilionienė.
Jos įsitikinimu, jei liaudies dainos išnyks iš mūsų gyvenimo, silps ir meilė žmogui, gamtai, dvasiai. Kaip sako pati dainininkė, „daina į dangų kopia ir paskui save žmones traukia“.