Pirmadienis, 20 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Etninė kultūra

EKGT: Kodėl išstumiama lietuvių etninė kultūra?

www.alkas.lt
2021-04-13 19:07:47
11
Lietuvos kultūros taryba | km.lt nuotr.

Lietuvos kultūros taryba | km.lt nuotr.

Etninės kultūros globos taryba Kultūros ministerijai išsakė etninės kultūros problemas

Balandžio 12 d. įvyko Etninės kultūros globos tarybos (EKGT) ir Kultūros ministerijos (KM) atstovų susitikimas. Susitikimą EKGT atstovai išsakė savo susirūpinimą dėl dėmesio stygiaus lietuvių etninei kultūrai ir lietuvybei svarbiuose Kultūros ministerijos dokumentuose.

Jau anksčiau KM pateiktuose raštuose EKGT yra atkreipusi dėmesį į etninės kultūros sąvokos nenaudojimą Lietuvos Respublikos kultūros ministro valdymo sričių 2021–2023 metų strateginio veiklos plano (KM SVP) projekte, kuris vėliau visgi buvo patvirtintas.

Mažai dėmesio skiriama ir nematerialiajam kultūros paveldui. Jam nėra numatyta nei priemonių, nei lėšų.

EKGT taip pat pastebėjo, kad KM SVP nuo 2022 m. nebeliks finansavimo lietuvių tradicinės kultūros puoselėjimo veikloms užsienyje, iki 2023 m. neut 82 proc. numatyta sumažinti finansavimą kokybiško kultūrinio švietimo (edukacijos) paslaugų įvairovės ir prieinamumo didinimui.

Nuolat mažinamas tautinės kultūros finansavimas

EKGT taip pat nerimą kelia etninei kultūrai nuolat mažinamas finansavimas Kultūros rėmimo fondo remiamose veiklose. Šias lėšas skirsto Lietuvos kultūros taryba. EKGT atkreipė dėmesį, jog per Kultūros rėmimo fondą finansuojamai programai „Etninė kultūra ir nematerialus kultūros paveldas“ 2021–2023 m. palikta ta pati, nuo 2020 metų labai sumažinta suma – tik 350 tūkst. Eur.

EKGT yra įsitikinusi, kad šiai programai būtina finansavimą padidinti, kadangi tai yra vienintelė tikslinė šios srities programa, kuriai teikiamus projektus vertina šios srities ekspertai. EKGT siūlo numatyti nuoseklų Etninės kultūros ir nematerialaus kultūros paveldo programos lėšų augimą, 2022 m. skiriant bent 450 tūkst. Eur, o 2023 m. – 600 tūkst. Eur.

EKGT mano, kad nepakankamas etninės kultūros  finansavimas skirstant Kultūros rėmimo fondo lėšas kyla ir iš ydingo šio fondo lėšų skirstymo modelio. Visi sprendimai priimami Lietuvos kultūros taryboje, kuri sudaryta nesivadovaujant atskirų kultūros ir meno sričių atstovavimo principu, sritys neturi pastovios kvotos bei proporcingo jų suderinimo, projektus vertina viešųjų pirkimų būdu atrinkti ekspertai, neaptardami visos sričiai pateiktų projektų visumos ir nepriimdami bendrų sprendimų.

Ypač sunku apibrėžti programų, kurioms skiriama didžiausia Kultūros rėmimo fondo lėšų dalis, vertintojų kompetenciją, kaip ir tarpdisciplininio meno ar tarpsritinių projektų vertinimo atveju.

EKGT nuomone, Kultūros rėmimo fondo lėšų skirstymo modelį reikėtų iš esmės persvarstyti numatant jame deramą vietą etninei kultūrai.

Išstumiama net etninės kultūros sąvoka

Dar vienas klausimas, kurį aptarti su Kultūros ministerijos atstovais siekė EKGT – Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos projektas. Ši programa yra itin svarbi etninės kultūros plėtrai, kadangi joje turėtų tilpti priemonės iš valstybinės Etninės kultūros plėtros programos, kuri buvo įtvirtinta Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatyme.

Tačiau 2020 m. iš jo išbraukta, nes, esą, pagal tuomet priimtą Lietuvos Respublikos strateginio valstybės valdymo įstatymą ji turėtų būti įtraukta į ministerijos rengiamą bendrąją kultūros programą.

Deja, 2020 m. KM paviešintame pirminiame Kultūros programos projekte beveik nebeliko termino „etninė kultūra“, o lietuvių etninei kultūrai artimas turinys pateko tik į keturias priemones.

Tautinių mažumų kultūra iškeliama, lietuvių etninė kultūra nesirūpinama

Tuo tarpu tautinių mažumų kultūrai skirta visa 4-oji Kultūros programos dalis, numatant net 10 priemonių – apimančių visuomenės skatinimą kurti ir dalyvauti pristatant Lietuvos tautinių mažumų istoriją, kultūrą, kalbą ir tradicijas, tautinių mažumų atstovų kvalifikacijos kėlimą, ugdymo programų atnaujinimą, tautinių mažumų kultūros dokumentavimo sistemos sukūrimą, nematerialaus paveldo aktualizavimą, tautinių mažumų kultūros sklaidą žiniasklaidoje, kuriamą bendrą valstybės, savivaldybių įstaigų ir tautinių mažumų NVO tinklaveiką, tarptautinio bendradarbiavimo iniciatyvų skatinimą.

EKGT įsitikinimu, toks netolygumas, padidintas dėmesys tautinių mažumų kultūrai ir lietuvių etninės kultūros išstūmimas, neatitinka ne tik Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo nuostatų, bet ir Nacionalinio pažangos plano (kuriuo remiantis rengiama Kultūros programa) strateginio tikslo „stiprinti tautinį ir pilietinį tapatumą, didinti kultūros skvarbą ir visuomenės kūrybingumą“.

Šias pastabas EKGT atstovai išsakė Kultūros ministrui Simonui Kairiui ir kitiems KM vadovybės atstovams.

Posėdžio akimirka | EKGT ekrano nuotr.

Susitikime taip pat dalyvavo Kultūros viceministrai Albinas Vilčinskas ir Rimantas Mikaitis, Ministro patarėjai Sigitas Šliažas ir Viktorija Vitkauskaitė, Strateginių pokyčių grupės vadovė Eglė Saudargaitė, Kultūros paveldo politikos grupės vadovė Indrė Ambrazienė ir vyr. specialistė Irena Kezienė ir kt.

EKGT atstovavo pirmininkė Dalia Urbanavičienė, pirmininkės pavaduotojas Jonas Rudzinskas, EKGT nariai Vilma Griškevičienė, Nijolė Balčiūnienė, Loreta Sungailienė, Virginijus Jocys, EKGT vyr. specialistė Regina Mikštaitė-Čičiurkienė.

KM vadovybė užtikrino, kad etninei kultūrai bus skirta daugiau dėmesio

Už etninę kultūrą atsakingas viceministras Albinas Vičinskas pabrėžė, kad reikia visiems suremti pečius, jog būtų užtikrinta etninės kultūros plėtra.

Todėl nutarta surengti dar ne vieną susitikimą, skirtą etninės kultūros lauko problemų aptarimui.

Pažadėta EKGT  pakviesti tobulinant Kultūros ir kūrybingumo plėtros programos projektą ir kultūros konkursinio finansavimo sistemą reglamentuojančius teisės aktus. 

Parengta pagal EKGT pranešimą

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. J. Vaiškūnas. Etninė kultūra – pertvarkymas ar metodiškas naikinimas?
  2. Seime – konferencija „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“ (tiesioginė transliacija, video)
  3. Konferencija ,,Etninė kultūra masinėse informavimo priemonėse“
  4. Pasaulio lietuviai: Etninė kultūra yra lietuviškos tapatybės pagrindas
  5. Konferencija „Etninė kultūra Etnografinių regionų metais“ (tiesioginė transliacija, nuotraukos, video)
  6. Etninės kultūros globos taryba prieš Užgavėnes pristatė leidinio „Etninė kultūra“ 9-tąjį numerį (nuotraukos)
  7. „Pokalbiai su Audriu Antanaičiu“: Lietuvoje etninė kultūra stumiama į pašalį (video)
  8. Pažink etninę kultūrą virtualioje erdvėje (video)
  9. Išplėstiniame EKGT posėdyje aptarti svarbūs etninės kultūros globos klausimai (nuotraukos)
  10. EKGT kviečia į pokalbį „Etninės kultūros samprata“
  11. EKGT siūlo Kalėdų laikotarpiu klausytis daugiau tautinės muzikos
  12. EKGT teigia, kad Lietuvoje švenčių lyginant su kitomis Europos valstybėmis nėra per daug
  13. EKGT paskelbė 2020 m. etnokultūrinių stovyklų sąrašą
  14. Kultūra ir pramonė gali kartu dirbti ir gauti finansavimą
  15. V. Juozapaitis: Sužlugdę kultūrą, „darbiečiai“ imasi sporto. Kas toliau?

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 11

  1. Svajonė says:
    2 metai ago

    Prisimenant 1996 m. – Etninė kultūra, pakilimas ar nuosmukis? Tada labai buvo pakili.
    Dabar, po anarchijos, teks vėl kilti.
    Po niekinimo
    Grybauskaičiu, Armonaičiu, Matijošaičio ir visokio plauko (nuo žodžio nuplaukti) Šimašinių Tautinės paprotinės kultūros, visomis, erdvių ir atskirų sambūrių – dar Kaune išsilaikančiu, bet Vilniuje jau žlungančių, – ypač tas ne vien aikščių užariant jas ir laidojant po smėliu, bet dar grubesnėmis pakasynomis LRT monstrų banditų irštva virtusiame buvusiam net LTV kultūra “pliuse” nuspjovus ant “kitų” gojizmo niekalo pvz. kaip Mažvyde paverčiant.
    Kilti teks,
    su Sąjūdžiu vėl – bent muziejumi. Tautinės tapatybės – išlikimo.

    Atsakyti
  2. Pajūrietis says:
    2 metai ago

    …edukacijos (?), konkursinio (net delfis yra parašęs „varžytuvės“), aktualizavimą (?), tarpdisciplininio (?) – siūlyčiau kiekvienam pradėti nuo savęs.,, Ir ne gėda, EKGT? Kodėl etninė kultūra, o ne tautos kultūra ar tautos paveldėta kultūra?

    Atsakyti
  3. LRT dok. filmo „Kelionės namo” says:
    2 metai ago

    keli kadrai iš anų laikų dok. filmo, rodyto atvykstantiems į LT išeiviams bei diktoriaus skaitomas tekstas viską paaiškina maždaug tokiais žodžiais:
    – Net ir norėdami, nerasite čia nė vieno seno akmens. Čia viskas naujo gyvenimo pastatyta….

    Atsakyti
  4. DABAR per LRT TV Loreta Vaicekauskienė says:
    2 metai ago

    kurios erezijų dėka susilpnėjo REPRESINĖ LK priežiūra (pasak R. Zemkausko).
    (Ji dar neapdovanota už nuopelnus LK ptėtotei?)

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 metai ago

      Atsiprašau, per LRT TV+

      Atsakyti
  5. Bartas says:
    2 metai ago

    Jazau, jazau , ale jūs ir ne “pažangūs.”

    Atsakyti
    • Žemyna says:
      2 metai ago

      Išklausius jos, piršte peršasi kai kurios išvados apie tai, ką darė visus tuos metus, dirbdama ne tik studentams, bet ir mokiniams, su mokinių tėvais kalbėdama.

      Atsakyti
  6. Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas says:
    2 metai ago

    LIETUVIŲ ETNINĖ KULTŪRA IR JOS RAIDA PER TŪKSTANTMEČIUS!
    – MAHATMA GANDIS ANTANUI POŠKAI BUVO SAKĘS – LIETUVIŲ KALBA SENESNĖ UŽ SANSKRITĄ!
    – E.Kantas sakė: “Lietuvių kalbą reikia išsaugoti, nes jinai turi raktą, kuris išsprendžia tautų raidos paslaptis”!
    – Rusų akademikai Ivanovas ir Toporovas sakė: “Rusų kalba gimė LIETUVIŲ kalbos pokyčių išdavoje”.
    – O tai reiškia, kad SLAVŲ KALBŲ GRUPĖS “PAKĖTĄ” pagimdė LIETUVIŲ KALBA – ŠLOVĖ- LIETUVAI!
    – Knyga “KELTAI TARP ALEZIJOS IR PERGAMO” – “Fridrichas Šletė”.
    ŠIOJE KNYGOJE – KELTAI – LIETUVIŲ PROTĖVIAI! – Lietuviai – KELTAI VAKARŲ EUROPAI, nuo 600 m.pr.m.e.- iki 600 – jų mūsų eros metų, ATNEŠĖ AUKŠČIAUSIO LYGIO KULTŪRĄ!
    Beja, LIETUVIŲ PROTĖVIUS PIRMASIS KELTAIS PAVADINO HERODOTAS!
    Mes gi LIETUVIAI privalome PAŽINTI SAVO PRAEITĮ ir STENKIMĖS, bent PALAIPSNIUI, ATSIKOVOTI SAVO SENIAUSIĄJĄ ir TURTINGIAUSIĄJĄ PRAEITĮ – ISTORIJĄ!

    Atsakyti
  7. Niekam nerūpi says:
    2 metai ago

    Kaip visada, sava etninė kultūra paskutinėje vietoje. Vyrauja modernizmas, globalizmas, šiuolaikiniai menai, o senoji kultūra su kuria išaugo ištisos kartos mūsų tėvų, protėvių tapo nereikalinga.
    Kažin kuo mes tapsime su tokia Vyriausybės ir kultūros ministerijos politika? Beveidžiais, be savo tautinio stuburo, be gražių dainų, be pasakų, be tradicinių švenčių…

    Atsakyti
  8. Astronomas, proistorikas 41-jų tremtinys inž. Romualdas Zubinas says:
    2 metai ago

    MARIJOS GOMBUTIENĖS ŠIMTMETIS!
    MOKSLININKAMS LAIKAS ŽINOTI, KAD, PRIEŠ 10 000 metų MŪSŲ PROTĖVIAI DAR GYVENO INDIJOJE.
    NEBEREIKALO, MAHATMA GANDIS ANTANUI POŠKAI, YRA SAKĘS, KAD – LIETUVIŲ KALBA YRA SENESNĖ UŽ SANSKRIT!Ą! Panašiai, apie LIETUVIŲ KALBĄ, sakė ir EMANUĖLIS KANTAS!
    Beja, šaltiniai liudija, kad SAULEI TEKANT NUO RAMIJO VANDENYNO, LIETUVIŲ PROTĖVIAI, 10 000 -me tūkstantmetyje pakilo iš Indijos, ir per GIMALAJŲ kalnus bei KINIJĄ, patraukė į šiaurę.
    ALTANŲ KALNUOSE buvo APTIKTĄ apie 40 kurganų ( NUO LIETUVIŠKO – KUR GANOSI ŽIRGAI?)! JUOSE buvo palaidoti LIETUVIŲ RIKIAI!!!!
    VIENĄ KURGANĄ 1955 metais, PRIE TUEKTOS kaimo, archeologijos profesoriaus Sergėjaus Ivanovičiaus Rudenko ekspedicijos sudėtyje, teko atidenginėti ir šio straipsnio autoriui. Man tuo metu buvo 17 metų.
    PRAĖJO KELETĄ TŪKSTANTMEČIŲ ir SAULĖ PATEKĖJO JAU ATLANTO PUSĖJE. IR ŠTAI MŪSŲ PROTĖVIAI PATRAUKĖ, ŠĮ KARTĄ JAU, ATLANTO LINK! KELYJE PASTOVIAI SEKDAVO SAVO KAIMYNUS, SU KURIAIS SUSISIEKDAVO UGNIMI IR STOGOSE PAGAMINTAIS KUORAIS – ANGOMIS.
    JUOSE, TAM TIKRA TVARKA , KEISDAMI UŽSKLANDAS, KLAUSDAVO – AR MATAI? KAIP MATAI? TAIP, LAIKUI BĖGANT, GIMĖ “SARMATŲ” GENTIS ir KULTŪRA!
    GALIAUSIAI 7-me šimtmetyje pr.m.e. mūsų protėviai pasiekė SVIETO GALĄ ir vėliau tapo GALAIS.
    MŪSŲ LAIKAIS GALU SAVE VADINA IR PRANCŪZIJOS PREZIDENTAS MAKRONAS!!! ir t.t. ir t.t. Kam tai įdomu, prašau kreiptis į FRIFRIKO ŠLETES KNYGĄ ” KELTAI TARP ALEZIJOS IR PERGAMO!” BŪTINA ŽINOTI, KAD MŪSŲ PROTĖVIUS HERODOTAS VADINO “KELTAIS”, tad ir kiti beždžioniaudami, LIETUVIUS vadindavo KELTAIS!
    GARBĖ SENIAUSIAI ŽEMĖJE LIETUVIŲ KALBAI IR KULTŪRAI, KURIAI, PAGAL ŠALTINIUS, JAU PER 450 000 metų!!!

    Atsakyti
  9. Svajonė says:
    2 metai ago

    Taip, senesnės civilizacijos, kaip lietuviško LIEŽIUVIO (arba kalbos, dabartine sąvoka), išlikę nėra.
    Mes išlikiom net po 1795 m. katastrofos – “demokratinės unijinės” monarchijos žūties atsigavę, ir ta galia, arba pagal tas galias kur 1569 m. ir net 1791 m. papildomai teisiškai įtvirtintos, atgaivinti net Prūsijos likučius privalėsime,
    – sykiu su Lenkija, pagal ir 1791 m. Gegužės 3 d. Konstitucijoje, ir 1569 m. Liepos 1 d. unijinėje, apvienijimo Valdų išlikusiose RIBOSE t a r p u s a v i o sienų apystovos sugrąžinime (pagal naujas, naujos Prūsijos, – kad ir tarptautiškail laikinai tęsiant administravimą jau naujomis, ne Potsdamo-45 sąlygom).
    Taip…bus 🙂
    Taip yra.

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Internetinė prekyba | pixabay.org nuotr.

Kas gali slėptis po pardavėjų pasiūlymais?

2023 03 19
Sodinimas | „Lidl Lietuva“ nuotr.

Sodas pagal lietuvius: nuo šiaudinio iki kolektyvinio

2023 03 18
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

2023 03 16
Eugenijus Jovaiša | Alkas.lt nuotr.

Akademikas E. Jovaiša: Valdžios elgesys su valstybine kalba kelia grėsmę Lietuvos teritoriniam vientisumui

2023 03 15
parodos „Ukraina: nenugalimos tautos dvasiniai lobiai“ atidarymas | Rengėjų nuotr.

Atidaryta paroda apie Ukrainą

2023 03 13
Būsto pirkimas: svarbiausi klausimai

Naujam būstui žmonės skirtų iki 150 tūkst. eurų

2023 03 11
Lietuvos muziejuose pernai apsilankė beveik 5 mln. lankytojų | Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Lietuvos muziejuose pernai apsilankė beveik 5 mln. lankytojų

2023 03 07
Šilumos siurblys | am.lrv.lt nuotr.

Nepasiturintiems – parama tvariai energijai

2023 03 06
Etninės kultūros globos tarybos ir Žemaitijos regioninės etninės kultūros globos tarybos sumanymu sukurtas Žirgo metų ženklas. Ženklo autorė – Kristina Siebaitė | Rengėjų nuotr.

Lietuvos mokyklos raginamos pažymėti Žirgo metus

2023 03 03
Temidė | lrv.lt nuotr.

Karo nusikaltimams Ukrainoje tirti – 100 tūkst.

2023 03 01
Rodyti daugiau

Naujienos

Rinkimai | lrs.lt nuotr.
Lietuvoje

Baigėsi antrasis savivaldybių merų rinkimų ratas

2023 03 20
Ukraina ginasi | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti

2023 03 19
Kariai | kaunas.lt nuotr.
Lietuvoje

Kaune vyks pratybos „Stiprus vilkas 2023“

2023 03 19
Aviamodelis | D. Paužuolio nuotr.
Lietuvoje

Jonavoje – aviamodelių pasaulio čempionatas

2023 03 19
Automobilių numeriai | regitra.lt nuotr.
Lietuvoje

„Regitra“: atmetama penktadalis ženklų prašymų

2023 03 19
Kaune Vilniaus universitetas pirmasis Lietuvoje rengs kibernetinio saugumo bakalaurus
Lietuvoje

Klaida manyti, kad kibernetinis pavojus negresia

2023 03 19
Saulė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Pavasario išbandymas vairuotojams – skaisti saulė

2023 03 19
Ukraina nugalės | facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

JAV atsakas Kremliui – dar vienas dronas virš Juodosios jūros

2023 03 18
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Kam 80+ apie Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti
  • Kultūruomenės elitas apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Kovos grobis apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Jonas Vaiškūnas apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Baigėsi antrasis savivaldybių merų rinkimų ratas
  • Lietuvos išpilietinimo pavojus. Ką daryti?
  • Kaip pasiruošri kelionės vaistinėlę?
  • Požeminėse aikštelėse taip pat galioja taisyklės
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kas gali slėptis po pardavėjų pasiūlymais?

by Ditė Česėkaitė
2023 03 19
0
Internetinė prekyba | pixabay.org nuotr.

Pastaraisiais metais smarkiai išaugus atsiskaitymams už pirkinius internetu, Lietuvoje veikiantis Europos vartotojų centras pateikia patarimus, kaip saugiai apsipirkti taupant pinigus...

Skaityti toliau

Sodas pagal lietuvius: nuo šiaudinio iki kolektyvinio

by Kristina Aleknaitė
2023 03 18
0
Sodinimas | „Lidl Lietuva“ nuotr.

Greičiausiai niekas nesiginčys, kad savo lysvėje užauginta braškė ar ridikas yra kiekvienam skaniausi pasaulyje. Būtent dėl to sodas ar savas...

Skaityti toliau

Lietuva savo kultūrą pristatys Prancūzijoje

by Ditė Česėkaitė
2023 03 16
0
Kultūros ministras vieši Prancūzijoje | km.lrv.lt nuotr.

Kultūros ministras Simonas Kairys Paryžiuje susitiko su Prancūzijos kultūros ministre Rima Abdul Malak ir drauge aptarė kitąmet Prancūzijoje vyksiantį Lietuvos...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Kam 80+ apie Trys šimtai tūkstančių NATO karių aljanso rytiniam flangui nuo Rusijos apginti
  • Kultūruomenės elitas apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Kovos grobis apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Jonas Vaiškūnas apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
  • Tomm apie M. Kundrotas. Kaip padugnės tampa aukštuomene
Kitas straipsnis
Mirė garsus alternatyvios muzikos kūrėjas Saulius Labanauskas (nuotraukos, video)

Mirė garsus alternatyvios muzikos kūrėjas Saulius Labanauskas (nuotraukos, video)

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://www.zvejojam.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai