„Elektrinė tomografija – būdas, leidžiantis geologams pažvelgti į žemės gelmes. Lietuvos geologijos tarnybos žinovai šią technologiją taiko ne tik tirdami karstinį regioną, bet ir kurdami geologinius žemėlapius, svarbius tiek moksliniams tyrimams, tiek kitose srityse, pavyzdžiui, rengiant miestų plėtrą ar įvertinant vietovės stabilumą“, – sako Giluminės ir naftos geologijos skyriaus vyriausiasis žinovas Saulius Lozovskis.
Naudojantis šia technologija, galima stebėti požeminių sluoksnių struktūrą, nustatyti gruntinio vandens lygį ir analizuoti, kaip formuojasi reljefo pokyčiai. Taigi šie tyrimai reikalingi ir mūsų saugumui bei aplinkos išsaugojimui.
Kaip elektrinė tomografija „mato“ žemę?
Ji veikia matuodama dirvožemio ir uolienų elektrinę varžą. Kadangi skirtingos medžiagos (pvz., smėlis, molis, vanduo) skiriasi elektrinėmis savybėmis, geologai gali sukurti tikslius požeminės sandaros modelius.
Įdomu tai, kad šis būdas leidžia aptikti ne tik gruntinio vandens sluoksnius ar požemines ertmes, bet ir užšalusią žemę.
Ši iliustracija atskleidžia gravitacinių šlaitų deformacijos procesą. Tai reiškia, kad šlaitas po truputį keičiasi, o tomografija leidžia ne tik matyti, bet ir suprasti, kaip šie pokyčiai vyksta.
Tokie tyrimai ypač svarbūs kalnuotose ar galimai pavojingose teritorijose, kur deformacijos gali sukelti nuošliaužas, griūtis ir pan.
Antra iliustracija parodo besiformuojančią smegduobę – požeminę ertmę, ilgainiui galinčią nulemti paviršiaus deformacijas ar net įgriūti.
Šie procesai dažniausiai vyksta karstiniuose regionuose, kur nuogulas ardo požeminiai vandenys. Elektrinė tomografija leidžia aptikti tokius pavojus dar prieš atsirandant matomiems požymiams ir išvengti nelaimių.
Taigi, šie tyrimai svarbūs ne tik geologams, bet ir įgyvendinant praktinius projektus. Pavyzdžiui, jei teritorijoje žadama tiesti kelią ar statyti tiltą, gyvenvietę, tomografijos duomenys leidžia iš anksto numatyti galimus paviršiaus pokyčius ir užtikrinti, kad projektas būtų saugus.
Elektrinė tomografija – ir ekonomiškas būdas, nes sumažina brangiai kainuojančių gręžinių skaičių, kartu suteikdamas išsamias žinias.
Beje, ši technologija taikoma ir archeologiniuose tyrimuose, nes galima neinvaziniu būdu aptikti senovines struktūras, kapus ar kitas požemines archeologines vertybes.
Ypač svarbu, kad elektrinės tomografijos būdu galima aptikti ir požeminės taršos šaltinius.
Parengta pagal Lietuvos geologijos tarnybos pranešimą
