Sausio 28 d. minėjome Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną. Ši data tapo simboline, kai prieš 80 metų buvo išlaisvinta Aušvico koncentracijos stovykla.
Daugelis pasaulio šalių skaudų žydų tautos genocido palikimą jau dešimtmečius naudoja kaip pamoką, šviečiant dabarties kartas apie ideologinio šovinizmo pavojus bei žalą žmonijai.
Deja, Rusija, nors ir yra pripažinusi nacių sugalvotą ir įgyvendintą Holokausto faktą, šovinistinės politikos kaimynų atžvilgiu neatsisakė.
Paskutiniais dešimtmečiais ir ypač pastaraisiais metais galime stebėti vis stiprėjantį Kremliaus režimo imperinį siekį regione, kuri buvo vainikuota genocido požymių turinčia ir vis dar tebesitęsiančia agresija prieš ukrainiečių tautą.
Kremliui palanki žiniasklaida metai iš metų visuomenei jautrias Holokausto ir antisemitizmo temas instrumentiškai išnaudoja kurdama mitą apie „rusofobijos“ fenomeną mūsų regione.
„Jei sausio 27-ąją pasaulio žiniasklaida prisimena apie žydų tautos aukas Antrojo pasaulinio karo metais, tai rusiškoje medijoje tai tėra dar viena proga pasauliui pristatyti savo alternatyvią tikrovę, kur rusai perima neva visų skriaudžiamos aukos vaidmenį“, – teigia dezinformacijos analizės centro Debunk.org vyr. analitikas Algirdas Kazlauskas.
Anot jo, alternatyvi Maskvos tikrovė remiasi apversta istorinių faktų logika. „Kaip žinia, antroje karo pusėje naciai kariavo su SSRS ir paraleliai rengė žydų Holokaustą. Tuo tarpu Kremliui palanki medija daro loginį apvertimą ir skelbia, kad visi, kurie kariavo prieš SSRS, buvo naciai.
Tokiu būdu naciams yra priskiriami Vidurio ir Rytų Europos nacionaliniai pasipriešinimai, kovoję prieš sovietinį Kremliaus imperializmą. Beje, niekas nepasikeitė ir šiandien – naciais vadinami tie, kurie nenori gyventi pagal Maskvos diktatą“, – dėsto A. Kazlauskas.
Dezinformacijos analizės centras Debunk.org atliko tyrimą
Centras išanalizavo per 2024 m. Kremliui palankios internetinėje žiniasklaidoje paskelbtus 208 turinio vienetus antisemitizmo tematika, kuriuose buvo paminėta Lietuva. Tai yra beveik penktadaliu daugiau nei 2023-iaisiais (173 straipsniai).
Dažniausiai rusiškoje žiniasklaidoje kartotas dezinformacijos naratyvas – Lietuvoje, kaip ir jos kaimynėse, kyla nauja nacizmo, antisemitizmo ir „rusofobijos“ banga.
Lygiai prieš metus „RIA Novosti“ paskelbė Žmogaus teisių tarybos (prie Rusijos Federacijos prezidento) nario Aleksandro Brodo mintis. Jomis Baltijos šalys kaltinamos šovinizmu. „Deja, Holokausto pamokos menkai suprantamos.
[…] Paminklų sovietų kariams-išlaisvintojams griovimas Europos šalyse ir jų kapų išniekinimas taip pat yra šiuolaikinis neofašizmas.
Karinga rusofobija ir mūsų tėvynainių diskriminacija nedraugiškose šalyse yra tos pačios neišmoktos Holokausto pamokos, primenančios, kad rudasis maras gyvas ir vėl liejamas nekaltas kraujas“, – buvo cituojamas jis.
Debunk.org tyrime pažymima, jog Holokausto kortą rusų propagandistai naudoja garsinti alternatyvų tikrovei istorijos pasakojimą. Jame Lietuva neva savo noru įstojo į SSRS, o ginklu priešinosi tik nacių kolaborantai žydšaudžiai.
Sausio 11 d. Rusijos užsienio reikalų ministerijos puslapis paskelbė ministerijos atstovės Marijos Zacharovos kalbą. Kalbos atskiros dalys buvo perpublikuotos įvairiuose interneto puslapiuose.
Kalbos tekste Lietuvos okupacijos terminas yra dedamas į kabutes taip leidžiant suprasti, jog okupacijos nebuvo
„Taigi nesutikimas su dabartiniu oficialiu Lietuvos vertinimu, kad šalies buvimo SSRS laikotarpis yra „okupacija“, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 170 straipsnį užtraukia baudžiamąjį persekiojimą už „sovietinės okupacijos neigimą“. Už jį gresia laisvės atėmimas iki dvejų metų.“
Tuo tarpu rugsėjo 11-osios „Argumenti i Fakty“ svetainės straipsnyje okupacijos faktas neigiamas dar atviriau
„[…] visų šalių istorikai nustatė, kad sovietų karinių bazių dislokavimas Baltijos šalyse 1939 m. ir vėlesnis Lietuvos, Latvijos ir Estijos kaip sąjunginių respublikų įjungimas į SSRS vyko pagal to meto tarptautinės teisės normas.“
Minėtoje M. Zacharovos kalboje Lietuva yra kaltinama žmonių persekiojimu. Joje skelbiama, jog Lietuvos partizanai (dar vadinami miško broliais) yra atsakingi už Lietuvoje vykdytą žydų Holokaustą ir vietinių civilių žudynes.
Taip pat minima 2019 metais Lietuvos laimėta byla Europos Žmogaus Teisių Teisme prieš KGB karininką Stanislovą Drelingą. Jis dalyvavo suimant Adolfą Ramanauską-Vanagą, kuris neva buvo „gaujos, aplaistytos tūkstančių žmonių krauju, vadu“.
A. Ramanausko-Vanago vardas šmėžavo ir kituose straipsniuose
Štai „Tsargrad TV“ vasario 6-osios tekste cituoja tą pačią M. Zacharovą, kuri reagavo į naujai Lietuvoje darbą pradėjusios JAV ambasadorės Karos Makdonaldos (McDonald) komentarą, kad prisidėjusieji prie žydų tautos naikinimo Lietuvoje neturėtų būti šlovinami paminklais.
„Ar artimiausiu metu Amerikos valdžios institucijos imsis kokių nors veiksmų, pavyzdžiui, dėl 2019 m. gegužės 4 d. Lemonte, Ilinojaus valstijoje, atidengto paminklo lietuvių kolaborantų lyderiui Adolfui Ramanauskui-Vanagui?
Tuo metu prieš jo pastatymą protestavo Rusijos ambasada JAV, Simono Wiesenthalio žydų žmogaus teisių centras ir Pasaulio žydų kongresas (gaila, kad Izraelio ambasada tylėjo) “, – savo Telegram paskyroje rašė M. Zacharova.
Rugsėjo 23-ąją, Lietuvos žydų genocido dieną, „Izvestia išplatino tekstą, kuriame A. Ramanauskas-Vanagas siejamas su masinėmis civilių žudynėmis.
„A. Tapino „žygdarbių“ galima paminėti vieną ryškiausių – 2018 m. jis pradėjo persekiojimo kampaniją prieš Klaipėdos miesto tarybos opozicijos narį Viačeslavą Titovą.
V. Titovo „kaltė“ pasirodė baisi
Miesto tarybos posėdyje jis balsavo prieš tai, kad gatvėje atsirastų atminimo lenta pokario „miško brolių“ vado Adolfo Ramanausko-Vanago garbei.
Titovas citavo sovietų teismo dokumentus, iš kurių matyti, kad šis „nacionalinis partizanas“ davė įsakymus masinėms civilių žudynėms, už kurias buvo nuteistas mirties bausme.“
„Kaltindama Holokausto vykdymu vieną iš Lietuvos rezistencijos SSRS okupacijai simbolių – Adolfą Ramanauską-Vanagą, Maskva siekia diskredituoti visą Lietuvos laisvės kovą.
Taip stiprinamas alternatyvios tikrovės pasakojimas, kur Lietuva neva savo noru įstojo į SSRS, o vėliau buvo išvaduota nuo nacių.
Kremliaus represinis aparatas ilgą laiką nesugebėjo pagauti Vanago ir jo nepalaužiama kova įkvėpė priešintis okupantams ištisas Lietuvos žmonių kartas. Todėl iki pat šiandien Rusijos valdžia bet kuria proga siekia mesti ant jo šešėlį“, – kalbėjo A. Kazlauskas.
Debunk.org tyrime pastebima, jog kaltinimai Lietuvai antisemitizmu ir nacizmo šlovinimu neatitiktinai sutampa su svarbiomis sukaktimis.
2024-aisiais neigiamą įvaizdį apie Lietuvą formuojančios žinutės sutapo su Tarptautine Holokausto aukų atminimo diena. Taip pat Kovo 11-ąja, birželio viduriu (kai minimos Gedulo ir Vilties, Lietuvos okupacijos ir Birželio 23-iosios sukilimo metinės) bei rugsėjo 23-ąja, Lietuvos žydų genocido diena.
„Kaskart tikslingą melą, tikslingomis progomis kartodama rusiška medija savo auditorijai siekia įkalti imperialistinius siekius kurstančius alternatyvią tikrovę. Pasak šios tikrovės visi Rusijos kaimynai yra įžūlūs nacistai, todėl reikia ruoštis, kaip propagandistai mėgsta sakyti, „pakartoti žygį į Berlyną“, – teigia Debunk.org vyr. analitikas.
Lietuvių tautos istorijos, pradedant ją ledynmečiais ir baigiant šių dienų Lietuvos istorijos aktualijomis, knygos “Istorija pareinant į Lietuvą” 92 p. skyriuje “Lietuvos istoriniai Prezidentai” tarpe kitų yra ir Prezidento Adolfo Ramanausko nuotrauka. 94 puslapyje yra toks dar parašymas: “Prezidentė Dalia Grybauskaitė prie lietuvių holokausto aukos Kovojančio prezidento Adolfo Ramanausko kapo: “Jeigu liks nors vienas Lietuvos žmogus, kuris kovos už laisvę ir Tėvynę, Tėvynė visada liks”. Knygą “Istorija pareinant į Lietuvą” reikia išversti į rusų kalbą, nuvežti į Maskvą ir Tarptautinę Holokausto aukų atminimo dieną įdėti ją Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovei Marijai.Zacharovai į dantis.
Manau,išversta į rusų k. knyga vargu ar padės- ten įprasta baltą vadinti juodu ir atvirkščiai, tokie ten metodai. Geriau viešinti A.Ramanausko- Vanago ir jo bendražygių kovų už Lietuvos laisvę ir žūties istoriją civilizuotame pasaulyje.
>Nuomonė
Betgi, daug rusakalbių žmonių gyvena ir Lietuvoje. Tokių, kuriems esame tik “pravažiuojantis kiemas”. Gyvena ir tokių, kurie nori gauti arba jau gavę mūsų šalies pilietybę. Šnipų, dirbančių Rusijos naudai Lietuvoje irgi yra. Taigi, ne tik minėtus puslapius, tačiau ir visą knygą “Istorija pareinant į Lietuvą” į rusų kalbą išverst reikia tam, kad jei panorėtų tapti mūsų šalies piliečiais, privalu būtų žinoti jiems ne tik kad vien Lietuvos Konstituciją bei lietuvių kalbą, bet privalu būtų žinoti jiems ir lietuvių tautos istoriją, pradedant istoriją nuo ledynmečių ir baigiant ją šių dienų mūsų šalies istorijos aktualijomis. Ir į kitas, ne tik kad rusų, kalbas “Istoriją pareinant į Lietuvą” derėtų išversti, kadangi visų žmonių atstovų pas mus yra pakankamai (Geografinis Europos centras esame, juk). Žinau šeimą su mergyte, kur dvigubą pilietybę, matyt, turintis ir tik anglų kalbą mokantis vyras mokytis mūsų kalbos net nemano. Juolab, istorijos: mašiną tada vairuoja ji, (pas jį tik gatvės kaire puse važinėjama), į parduotuvę vaikšto ji, vaiką auklėja ji, namų ruošos darbus nudirba ji, į savo darbovietę vaikšto ji, o mergytė nedrąsiai pasako: “mano tėvelis net angliškai moka”. Išvada: į anglų kalbą tam, kad nebūtume laikomi nepilnavertės šalies žmonėmis, universitetinę knygą “Istorija pareinant į Lietuvą” išversti būtina irgi. Dėkoju.
Priešas nebūtų priešas, jei neužsiimtų agresijomis, okupacijomis ir melu. Priešas meluos tol, kol bus gyvas.
Tomas Jakutis: “Priešas meluos tol, kol bus gyvas”.
Mano tėvui, gydytojui ir Vorkutos lagerių politinam kaliniui, išėjus į laisvę grįžti į Lietuvą nebuvo leista, todėl, siekiant susijungti į šeimą, su mama ir broliu nuvažiavom pas jį gyventi ir todėl du metus teko mokytis rusiškoje vidurinėje mokykloje. Spygliuota viela porą kartų apvestus lagerius saugojo ginkluoti rusai, kuriems atitinkamai vadovavo karininkai. Jų vaikai žinodavo, kad aš iš Lietuvos, todėl fizinio lavinimo pamokų prieidavo prie manęs ir su žodžiais “svoloč, buržuaznyj nacionalist!” duodavo man į dantis ir, kartais, pataikydavo, prakirsdavo lūpą. Iš netikėtumo pradžioj tylėjau, tačiau kai kartą išsisukai ir į dantis daviau jam grąžos, šis iš netikėtumo apstulbo. Tada (su vyresniu broliu iki pirmo kraujo pasimušdavome) smūgį pakartojau iš kairės. Jis nenugriuvo, tačiau išspjovė kraujo ir daugiau prie manęs nepristojo. Taigi, jei Tarptautinę Holokausto Aukų atminimo dieną rusei M. Zacharovai į dantis būtų įdėta apie jų holokaustą mums knyga, tai, manau, garbingai nuo mūsų tada ji ir atstotų. Dėkoju.
Kada mūsų saugumo vadus skirs po tokių tardymų ?:
YouTube: LIVE: Kash Patel confirmation hearing for FBI Director
>Tomas Jakutis
Būnant Vorkutoje, didelėje plačioje duobėje, gyvendamas netoliese, pasidariau vėžes slidėms žemyn taip, kad galima buvo jomis šokti nuo supilto iš sniego tramplino. Patenkintas vienas šokinėjau sau ir džiaugiausi tol, kol su slidėmis atvažiavo stambus šalia gyvenančio karininko sūnus, kuris, važiuodamas žemyn, dėl per mažo greičio ir per didelio svorio sniego trampliną nustūmė. Pataisiau, bet jis vėl važiavo ir vėl nustūmė. Tada priėjau, pakišau koją, parmečiau ant sniego aukštielninką ir užsimojau. “Gulinčio nemuša,” – pasakė jis ir mes atsistojome. Taigi, ruse M. Zacharova, priešais jus ant stalo gulinčios knygos apie pokario rusų vykdytą su mumis holokaustą (pripažino tarptautinis teismas) mušti negalima, nes to neleidžia jūsų pačių garbės kodeksas. Dėkoju.