Net ir diktatūrai reikia pinigų. Ypač vykdant brutalų didelio masto karą.
Tęsiant Kremliaus ekonominių bėdų temą, Harvardo ekonomistas Kreigas Kenedis (Craig Kennedy) beda pirštu į silpnąją vietą.
Analize nereikia kliautis kaip prognoze ar neišvengiamybe, o gidu, kaip nepasiduoti klaidingiems naratyvams iš už Niujorko valstiją mažesnės ekonomikos režimo. Esminis klausimas – ar bus pasiduota taip kruopščiai konstruojamam Kremliaus nenugalimumo ir nepažeidžiamumo blefui. Anot Kenedžio, Rusija pasirinko dvigubą strategiją karo išlaidoms finansuoti: oficialų gynybos biudžetą ir milžinišką nebiudžetinio finansavimo mechanizmą. Šis mechanizmas, įteisintas 2022 m. vasarį, įpareigoja bankus suteikti lengvatines paskolas su karu susijusią produkciją gaminančioms įmonėms. Tai lėmė stulbinantį įmonių skolos augimą – net 71 %, arba $415 mlrd. (19,4 % BVP). 50–60 % šios skolos buvo skirta karo veikloms finansuoti – suma prilygsta visam Rusijos „gynybos“ biudžetui.
Kas iš to? Iš esmės, Rusija vykdo masinį pinigų spausdinimą, paslėptą nuo viešojo balanso (taip dažnai cituojamo kaip ženklo, kad Rusijos ekonomikoa parklupdyti neįmanoma).
Nebiudžetinis mechanizmas skatina infliaciją, kelia skolinimosi kainas verslui iki mažiausiai 21 % (oficiali palūkanų norma) ir didina sisteminės kredito krizės riziką. Net „Gazprom“ skolinasi už didžiules palūkanas, kad padengtų nuostolius.
Priverstinai duoti paskolas bankai turėjo. Bet susigrąžinti iš karo įmonių, kurios staiga netapo produktyvumo ir skaidrumo etalonais, bus… komplikuočiau. Didelė dalis rizikuos būti nurašyta, valstybę verčiant gelbėti bankus, kurių reguliavimas kaip tyčia karo fone buvo atlaisvintas.
Atsižvelgiant į rusų patirtį, kai jų santaupos staiga tapdavo bevertės, tai gali sukelti bankų indėlių atsiėmimo bangą. O situacijai bendrai – atskleisti Kremliaus karo finansavimo trapumą ir sugriauti nepažeidžiamumo įvaizdį.
Vakarai turi tyliai demonstruoti pasitikėjimą savo galimybėmis nugalėti Rusiją ilgoje kovoje – remdamiesi nauju finansavimo, ginklų tiekimo Ukrainai ir sankcijų griežtinimo paketu.
Sankcijų atšaukimas neturi būti svarstomas paliaubų derybose, jei jos vyks – apie tai galima kalbėti tik kaip dalį visapusiško taikos susitarimo, patvirtinto Ukrainos. Taip reikia atimti paskatą Maskvai tęsti karą tikintis greito išsigelbėjimo, kai Vakarai atšauks sankcijas.
Autorius yra politologas, Rytų Europos studijų centro direktorius
Oho, Linai. Čia tai bent analitinis momentas. Džiaugiuosi.
O kodėl Ukrainoje negalima užsukti naftotiekio kranelio ?
Apie Rusiją kalbėti vadovaujantis ekonomikos principais gal nederėtų, nes ji valstybės pagal juos nevaldo. Ši funkcijonuoja valdant pagal socialistinio ūkio patirtį.