Vienas svarbiausių darbų ruošiantis gražiausioms metų šventėms – papuošti kalėdinę eglutę. Šventiniam maratonui pasibaigus, iki sausio 6-osios, Trijų Karalių dienos, ją nupuošti. O jau tuomet – atsakingai su kone mėnesį džiuginusia puošmena atsisveikinti, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Kalėdinė eglutė gali tapti kiemo puošmena
Aplinkotvarkos bendrovės „Ecoservice“ Tvarumo vadovas Linas Černiauskas priminė, jog nupuoštas eglutes be plastiko ar pakavimo plėvelės, šiukšlių maišų galima palikti specialiose aikštelėse. Pavyzdžiui, Vilniuje tokių vietų kasmet būna paruošta daugiau kaip šimtas.
Antrasis sprendimas – ją atvežti į didelių gabaritų ir žaliųjų atliekų surinkimo aikštelę. Kalėdinę eglutę išmetus tam neskirtoje vietoje, pavyzdžiui, į buitinių atliekų arba rūšiavimo konteinerį, gali grėsti piniginė bauda iki 600 eurų.
Eglučių šakas gyvenantys individualiuosiuose namuose gali panaudoti uždengdami šalčiui jautrius augalus, turintys komposto dėžes – jas kompostuoti.
Aplinkotvarkos bendrovė „Ecoservice“ pasiūlė dar vieną sprendimą gyvenantiems Vilniuje – patogią eglučių išvežimo paslaugą. „Labai svarbu, jog kone mėnesį namus puošusios eglutės atsidurtų specialiose aikštelėse, o ne mišrių atliekų konteineriuose ar šalia jų.
Stengiamės, kad atsisveikinti su kalėdine eglute būtų kuo paprasčiau: pasiūlėme paslaugą – išvežti ją tiesiai iš jūsų namų kiemo. Jums tereikės ją nupuošti ir išnešti į lauką“, – paaiškino L. Černiauskas.
Jei eglutė auginta vazone, ją galima pamėginti pasodinti kieme. Valstybinės miškų urėdijos (VMU) Medelynų padalinio vadovas Egidijus Kaluina dalijosi, jog miškininkai kasmet siūlo rinktis įvairių rūšių kalėdinius medelius, nuo pat sėklos išaugintus ir prižiūrėtus VMU medelynuose: baltąsias, dygiąsias, paprastąsias, serbines egles, kėnius bei pušis, taip pat šių medelių šakas.
Dalis spygliuočių parduodami vazonėliuose, tinkamai juos prižiūrint, pavasarį medeliai gali būti persodinami į lauką ir sėkmingai augti toliau.
Pernai VMU pardavė daugiau kaip 8500 kalėdinių eglučių ir daugiau nei 7000 eglišakių. Pavyzdžiui, Raudondvario medelynas, esantis šalia Kauno, pardavė apie 2800 kalėdinių medelių, 700 jų pirkėjai rinkosi vazonuose.
Kirsti kalėdiniai medeliai kasmet ruošiami atsižvelgiant į klientų poreikį, t. y. kas dieną papildoma, todėl be reikalo eglutės nėra kertamos. Nenupirkti vazonuose auginami kalėdiniai medeliai taip pat lieka toliau augti.
Kasmetiniame prieš Kalėdas rengiamame eglišakių dalijimo sumanyme „Parsinešk Kalėdas į savo namus“ miškininkai skatina miškuose nekirsti jaunų eglučių bei nelaužyti jų šakų.
Tradiciniame sumanyme dalinamos šakos nuo jau nukirstų eglių ar pušų. „Manančius, jog kertant eglutes plantacijose daroma žala gamtai, galime nuraminti – kalėdiniai medeliai yra auginami tik medelynuose, todėl jų kirtimas žalos gamtai nedaro“, – paaiškino E. Kaluina.
Kokių taisyklių laikytis, kad eglutė pasodinta kieme prigytų? Pašnekovas pataria ją kambaryje laikyti ir laistyti iki prasidedant vegetacijai – maždaug iki dviejų savaičių, vėliau perkelti į vėsesnę patalpą, stebėti, kad dirvožemis neperdžiūtų, kol ateis laikas persodinti.
Tampa užkandžiu žirgams
Nupuoštos eglutės keliauja ir į žirgynus, kur tampa užkandžiu žirgams. Panevėžio rajone įsikūrusio Molainių žirgyno savininkė Daiva Zavadskienė kasmet kviečia šeimas atvežti nupuoštų kalėdinių eglučių, kartu aplankyti žirgyno gyventojus. Skaičiuojama, jog žirgyno žiemos laikui pakanka iki 30 eglučių.
Žirgai, anot pašnekovės, mėgsta eglių šakeles, kėnių žievę – žiemą jiems trūksta vitaminų, šiene jų nepakanka, todėl žirgams eglišakiai – natūralus vitaminų šaltinis, taip pat priemonė pasikasyti dantis, galiausiai – puikus žaislas.
Žirgams netinka dirbtiniu sniegu nupurkštos, nenupuoštos eglutės. Visgi, kaip pastebi žirgyno savininkai, atvykdamos šeimos stengiasi pasirūpinti, kad žirgams atkeliautų tinkamos eglutės.
Kasmet diskutuojama, kuri – gyva ar dirbtinė – eglutė – tvaresnis pasirinkimas. Neretai manoma, jog daug kartų naudojama dirbtinė eglutė yra ekologiškiau.
Vis dėlto gaminant dirbtinę eglutę sukuriamas didžiulis anglies dvideginio kiekis, o tikra eglutė augdama atvirkščiai – deguonį gamina. Įprastai Kalėdoms eglutės auginamos specialiose plantacijose, o šventėms pasibaigus jos surenkamos ir gali būti toliau naudojamos – tampa maistu žirgams, naudojamos biokuro gamybai.
Dirbtinė eglutė, pasak L. Černiausko, turėtų būti puošiama mažiausiai penkerius metus, ji nėra perdirbama, tad tie, kurie nusprendė atsisveikinti su dirbtine kalėdine eglute, ją turėtų pristatyti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę.
„Ecoservice“ biure nuo 2005 metų kasmet puošiama dirbtinė eglutė, kuri buvo atvežta sunaikinti, tačiau mūsų kolegos nusprendė, jog ji vis dar puikiai atlieka savo funkciją, ir taip jau du dešimtmečius“, – pasakojo „Ecoservice“ Tvarumo vadovas.
Išmetamos ne tik eglės
Po švenčių daugėja ir išmetamų kalėdinių eglutės puošmenų – stiklinių ir plastikinių žaisliukų, dalis kurių sudūžta, suskyla, o kai kuriems tiesiog nusibosta.
Jų negalima mesti į stiklo ar plastiko pakuočių konteinerius, kurie skirti stiklo ir plastiko pakuotėms. Stikliniai ar plastikiniai eglutės žaisliukai nėra perdirbami, taigi, jų vieta – tik buitinių atliekų konteineriuose.
Elektrinės girliandos kartu su kitais elektronikos prietaisais arba elektroniniais žaislais turi būti pristatomos į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikšteles, nedideli prietaisai gali būti palikti specialiose vietose prekybos centruose.
