Lapkričio mėnesį kiekybinis priešiškų pranešimų srautas, lyginant su praėjusiu mėnesiu, lieka nepakitęs, tačiau Lietuvos kariuomenės analitikai stebėjo stiprėjantį Baltarusijos informacinį spaudimą. Lietuva bei NATO kaltinami keliantys grėsmę Baltarusijai, organizuojantys Aliaksandro Lukašenkos režimo perversmą.
Aptariamuoju laikotarpiu priešiškoje informacinėje erdvėje dominavo karinio pobūdžio temos, skleista komunikacija susijusi su Rusijos agresija prieš Ukrainą, jai skiriama Vakarų parama, NATO ir Lietuvos santykiais su Rusija ir Baltarusija.
Lapkričio mėnesio analizėje išskiriamas Baltarusijos valstybiniame kanale transliuotas filmas apie tariamai Baltarusijos saugumo tarnybų užkardytą bandymą surengti valdžios perversmą. Filme teigiama, kad Lietuvos ir Lenkijos institucijos finansuoja ir ruošia baltarusių opozicionierius, kurie turėjo peržengti Baltarusijos sieną ir pradėti karinius veiksmus.
Taip pat minima, kad tolimesnėje šių veiksmų stadijoje turėjo įsitraukti ir NATO pajėgos. Šiame filme pateikta istorija buvo platinama ne tik Baltarusijos, bet ir Rusijos žiniasklaidoje, stebėta reakcija iš aukšto rango šių valstybių propagandininkų. Pažymėtina, kad panaši komunikacija, naratyvai apie Lietuvos valstybės palaikomus mėginimus jėga pakeisti Baltarusijos režimą jau ne kartą buvo pastebėti šių metų eigoje. Kariuomenės analitikai šiuos atvejus vertina kaip dezinformacijos kampaniją ir sieja su pasiruošimu artėjantiems Baltarusijos prezidento rinkimais.
Dėmesys Vakarų valstybių pagalbai Ukrainai
Didžiulio dėmesio priešiškoje informacinėje erdvėje sulaukė Vakarų valstybių leidimas Ukrainai naudoti tolimojo nuotolio raketas atakoms Rusijos teritorijoje.
Dar ilgą laiką iki šio sprendimo buvo stebimas Rusijos informacinis spaudimas prieš NATO, esą toks sprendimas yra paskutinė raudonoji linija, kurią peržengus Rusija laikytų NATO galutinai įsitraukusia į karą Ukrainoje ir toks sprendimas neliks be pasekmių. Po šio Vakarų sprendimo stebėtas staigus įtampos priešiškoje informacinėje erdvėje augimas, kurį sustiprino po to sekę įvykiai – Vladimiro Putino pasirašyta atnaujinta Rusijos branduolinė doktrina ir „Orešnik“ raketos panaudojimas prieš Ukrainą.
Šiame kontekste propagandos aktoriai siekė įtikinti vidines Rusijos ir Baltarusijos auditorijas remti Kremliaus politiką NATO šalių atžvilgiu, vaizduojant Aljansą kaip agresyvų, besiruošiantį pulti Rusiją, o Vakarų šalių auditorijoms siuntė žinutę esą parama Ukrainai kelia grėsmę NATO šalių visuomenėms.
Aptariamuoju laikotarpiu priešiška žiniasklaida taip pat kaltino Lietuvą ir kitas Baltijos šalis vykdant rusofobiška politiką, diskriminuojant etnines mažumas. Rusijos žiniasklaidoje toliau matomas informacinis spaudimas dėl Baltijos šalių vykdomos energetikos politikos. Šiame kontekste dėmesys daugiausiai kreipiamas į planuojamą Baltijos šalių atsijungimą nuo BRELL sistemos, siekiama įtikinti šių valstybių visuomenes esą šis žingsnis yra vykdomas sąmoningai siekiant bloginti gyvenimo kokybę.
