Kaip pasikeitė Seivų (Punsko) ir Žabariškės valsčių ribos 1952 m.?
Vyriausiosios kartos Punsko valsčiaus gyventojai atsimena arba yra girdėję apie buvusį iki 1952 m. kai kurių kaimų priklausymą Žabariškės valsčiui. Įdomu, kas ir kada priėmė tokį nesuprantamą ir niekuo nepagrįstą sprendimą, kad paskui reikėjo taisyti padarytą klaidą.
Apie tai byloja dokumentas, kurį aptikau Suvalkų valstybiniame archyve. Dėl kelių kaimų prijungimo prie tuometinio Seivų valsčiaus turėjo sutikti Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumas ir Balstogės vaivadijos liaudies tarybos prezidiumas. Skaitytojams pateikiu vieną nepilną (trūksta kelių puslapių) šiuo reikalu dokumentą.
Posėdžio metu nutarta dalį Žabariškės valsčiaus kaimų prijungti prie Punsko. Šio sumanymo iniciatoriumi buvo prezidiumo pavaduotojas Jan Žyškevič (Jan Żyszkiewicz).
Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumas nutarė kreiptis į Balstogės vaivadijos liaudies tarybos prezidiumą dėl atskyrimo nuo Žabariškės valsčiaus ir prijungimo prie Seivų valsčiaus šių kaimų: Kreivėnų, Giluišių, Trumpalio, Kalinavo, Vaičiuliškių ir valstybinio miško, esančio tarp Kreivėnų ir Giluišių.
Pagrindimas: Išvardinti kaimai dėl savo geografinės padėties (iki Seivų valsčiaus 3–5 km, o iki Žabariškės – 8–10 km) yra ekonomiškai ir kultūriškai susiję su Seivų valsčiumi.
Giluišių ir Kreivėnų gyventojai norėdami patekti į Žabariškę turi važiuoti per Punską. Siekdamas, kad kuo geriau šie kaimai būtų aptarnaujami ir sutrumpintas [gyventojų] kelias į valsčių, prezidiumas nutarė kreiptis su tokiu pasiūlymu.
8 d. pasirašytas nutarimas dėl kai kurių kaimų prijungimo prie Seivų (Punsko) valsčiaus | punskas.pl nuotr.
Protokolą pasirašė
Prezidiumo sekretorius Francišekas Valickis (Franciszek Walicki), Prezidiumo pirmininko pavaduotojas Janas Žyškevičius (Jan Żyszkiewicz), Prezidiumo nariai: Veronika Aleturovič (Weronika Aleturowicz), Piotras Chuchnovskis (Piotr Chuchnowski).
Protokolas pasirašytas 1952 m. balandžio 8 d.
Nėra žinoma, ar dėl šio reikalo Punsko valsčius ar šių kaimų gyventojai rašė kokį nors prašymą Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumui. Tokio dokumento Suvalkų valstybiniame archyve neradau.
Kitas dokumentas, kurį norėčiau pristatyti skaitytojams, tai Vaiponios kaimo gyventojų prašymas prisijungti prie Punsko valsčiaus. Dokumentas nepilnas, kadangi nėra prašymo ir trūksta kelių puslapių.
Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumas, apsvarstęs Vaiponios kaimo, esančio Šipliškių valsčiuje, prašymą dėl prisijungimo prie Punsko valsčiaus ir atsižvelgęs į Apskrities ūkio planavimo komisijos nuomonę, nutarė kreiptis į Balstogės vaivaidijos liaudies tarybos prezidiumą dėl šio prašymo atmetimo.
Savo sprendimą argumentuoja tuo, kad Punsko valsčius, turintis mažiau žemės negu Šipliškių, turi 106 darbingus asmenis (darbo jėgos rezervą) žemės ūkyje, o Šipliškių valsčiui, turinčiam 737,163 ha žemės daugiau, trūksta 559 asmenų ir užtat priėmėme tokį nutarimą.
Suvalkai, 1953 m. rugpjūčio 24 d.
Protokolavo T. Tylenda
Pasirašė
Suvalkų apskrities liaudies tarybos prezidiumo pirmininkas Janas Tarasevičius (Jan Tarasiewicz), Prezidiumo pavaduotojas Janas Žyškevičius (Jan Żyszkiewicz), Prezidiumo nariai: Piotras Chuchnovskis (Piotr Chuchnowski), Veronika Aleturovič (Weronika Aleturowicz).
Prisimenu vieną Lenkijos lietuvių bendruomenės posėdį Punske, kuriame ir man teko dalyvauti. Tada, tarp kitko, buvo kalbama apie Eglinės kaimo prijungimą prie Punsko valsčiaus.
Tada šiuo reikalu pasisakė šio kaimo gyventojas Jonas Judickas, kuris buvo prieš prijungimą dėl blogo kelio į Punską.
