Kovai už LGBT reikalavimų išpildymą pasitelkta net Lietuvoje nelegali surogacija. Gėda būna žiūrėti, kai politikai išstato politinei reklamai savo vaikus. Tačiau Lietuvoje, tikėtina, vaikai vardan politinės kovos yra net gimdomi specifiniu būdu.
Būtent taip belieka suprasti J. Juškaitės ir B. Sabatauskaitės dukters susilaukimo istoriją. Kai vaikas gimė, jo mama paskelbta B. Sabatauskaitė ir visi, kam rūpėjo padarė loginę išvadą, kad porai prireikė trečiojo asmens – biologinio tėvo. Tačiau tada nuskambėjo žinia, kad J. Juškaitę teismas irgi pripažino vaiko motina. Atrodė visiškai ideologinis sprendimas, nes iš dviejų biologinių motinų be vyro vaikai negimsta, bet tokių bylų medžiaga neviešinama, tad nežinojome nieko tikra.
Ir štai žinome. DELFI nutekinta bylos medžiaga rodo, kad J. Juškaitė pateikė rašytinius savo motinystės įrodymus. Tokiais įrodymais logiškai tegali būti DNR tyrimas. Bet vaiką pagimdė B. Sabatauskaitė. O moterys nuo moterų vaikų negimdo.
Vienintelis įmanomas to paaiškinimas yra, jog pasirinkta surogatinė motinystė: B. Sabatauskaitė išnešiojo ir pagimdė J. Juškaitės ir nežinomo vyro vaiką. J. Juškaitė pripažinta motina dėka DNR tyrimo, B. Sabatauskaitė – dėka pagimdymo fakto.
Jeigu viskas iš tiesų buvo taip, o ligšiolinis biologijos mokslas kitokio paaiškinimo lyg ir nesiūlo, išeina, kad specialiai politiniams tikslams pasiekti ir valstybei apgauti („apžaisti“) pasirinktas būtent toks vaiko susilaukimo būdas.
Surogacija Lietuvoje draudžiama ir už tai gręsia baudžiamoji atsakomybė, tačiau būtinas susilaukto svetimo vaiko pardavimo faktas. B. Sabatauskaitė pagimdyto vaiko nepardavė, tad baudžiamojo nusikaltimo čia nėra.
Tačiau Civilinio kodekso 3.139 straipsnis numato, kad:
„1. Gimimo įraše vaiko motina įrašoma moteris, nurodyta vaiko gimimo pažymėjime.
2. Vaiko gimimo pažymėjimą sudaro sveikatos priežiūros įstaiga Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaiko gimimo pažymėjime motina nurodoma moteris, dėl kurios nekyla abejonių, kad ji pagimdė vaiką.
3. Kai vaiko gimimo įraše nėra duomenų apie motiną arba kai motinystė nuginčyta, motinystę gali nustatyti teismas pagal moters, laikančios save vaiko motina, pilnamečio vaiko, vaiko tėvo, globėjo (rūpintojo) ar valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį.“
Kitaip tariant, B. Sabatauskaitė buvo pripažinta motina pačiu pagimdymo faktu, tad vaiko gimimo liudijime motina jau buvo. Pagal 3 punktą J. Juškaitės motinystė galėjo būti vertinama, juo labiau pripažįstama tik prieš tai užginčijus B. Sabatauskaitės motinystę. Priešingu atveju vaikas motiną jau turi ir kitos neieškoma (tą sako ne Sinica, o galiojantis Civilinis kodeksas).
Galima vienintelė išvada: teismas pažeidė Civilinį kodeksą ir negalėjo priimti tokio sprendimo, o valstybė dėl LGBT tikslams palankios politinės konjunktūros sprendimo neskundė ir paliko galioti. Tačiau Civilinio proceso kodekso 366 straipsnio 1 dalies 9 punktas numato, kad
„jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, teisminis procesas turi būti atnaujintas.
Panašu, kad esame būtent tokioje situacijoje. Panašu, kad aktyvisčių pora ėmėsi susilaukti vaiko keisčiausiu būdu, kad sukurtų tokią teisinę situaciją ir per ją precedentą savo reikalavimams tenkinti. Vienu sprendimu de facto įteisinta ir vienalytė tėvystė, ir surogatinė motinystė. Nors iš tiesų, žinoma, neįteisinta niekas. Tik apgauta valstybė, o vaikas paverstas politinių intrigų įrankiu.
Pabaigai. Niekada nerašyčiau apie tokius privačius kitų žmonių asmeninio gyvenimo klausimus. Visada maniau ir manau, kad vaikų, meilės ir kiti panašūs klausimai yra niekieno reikalas. Tačiau aptariama pora pati nusprendė maksimaliai viešinti savo istoriją ir padaryti iš jos politiką.
Pati fotografavosi su vaiku žurnalų viršeliams, skelbėsi tapusios mamomis, dalino interviu, o po to vėl pačios skelbė sprendimą savo motinystės pripažinimo byloje, komentavo ir viešino asmeniškas detales. Supolitino savo privatų gyvenimą. Tik selektyviai, numesdamos visuomenei tik tai, kas atrodė patogu. Tokioje situacijoje privatumo sąmoningai atsisakyta, priešingai, pareikalauta viešumo. Turime.
Autorius yra Seimo narys, Nacionalinio susivienijimo pirmininko pavaduotojas
Kai santuokoj vyro žmona negali pastoti, pora išsiskirti dėl to nenori, o nori vaikų, užsieniuose tuomet naudojamasi sveika moterimi, kuriai vyras “padaro” vaiką, šeima užregistruoja jį kaip savą ir viskas. Sveika moteris už tai gauna pinigus. O, jeigu vyras šeimoj negali turėti vaikų, bet gyventi kartu nori, procesas daromas atvirkščias.
” Vaikas – politinės kovos įrankis ” ar ne todėl, jog Putinas gelbėjo vaikus nuo pedafilų – pateko į nemalonę ?
Taip, Putinas, Si ir didysis vadas ir brangus draugas Kim Čen Unas yra didieji vaikų gelbėtojai.
Naujausias įvykis Lietuvoje, kai dvi mamos skelbiasi, kad jos abi yra vieno vaiko motinos, ir kai tai pripažysta ir įteisina Lietuvos teismas, yra nužmogėjimo, iškrypimo ir apsurdo įsikūnijimas. Galvoju, kad natūralioj gamtoj tokių dalykų nepasitaiko. Tik žmogus, išsivystęs protaujantis ir galvojantis gali prisifantazuoti panašių dalykų. Bet tam išmislui turimas tikslas. Dar labiau į iškrypimus įtraukti daugiau valstybės piliečių, griauti kultūrą, tradicinį gyvenimo būdą, tautą ir valstybę. Tai išsigalvoja tik kapitalistinio vystymosi priauginti viskuo pertekę spekuliantai, kurie nemato savo prasmės šeimos, visuomenės ir valstybės kūrime. Tai piliečiai atskalūnai, valstybės griovėjai.
,,Tai išsigalvoja tik kapitalistinio vystymosi priauginti viskuo pertekę spekuliantai” – Tiesa, tik vietoj ,,kapitalistinio” turi būti ,,komunistinio”.
Kažin, kiek iš viso Lietuvos vaikų jų „teisių gynėjai” pardavė į užsienius? Ir niekas nežino, ar jie ne viešnamiams parduoti, nes žinoti, kur jie yra, nei tikrinti, kaip jie ten gyvena – „negalima”… Dabar jau senokai tyla. Ar tikrai vaikais nebeprekiaujama?
Jei neklystu, tai buvo rašyta, kad Juškaitė teismo pripažinta Sabatauskaitės dukters mama. Matyt, Sinica neskiria žodžių mama ir moteris reikšmių.
Vaiką gimdo moteris, o ji mama tampa tik pagimdžius. Be to, turime pavadinimą “krikšto mama”, kuria tampama per vaiko krikštą. Tokiu atveju vaikas tampa turintis kaip ir dvi mamas. Taigi, kodėl tapimas vaiko mama negali būti įformintas teismo sprendimu lygiomis teisėmės su jo mama tpusia pagal gimimą.
Taip. Ir kodėl moteris teismo sprendimu negalėtų būti pripažinta savo pačios mama? O tuo pačiu, aišku, ir dukra ?
Negali, nes teismas sprendžia tik prasmingus klausimus.
O kuo prasmingas klausimas vaikui paskirti antrą mamą ?
Byla uždara, kuo tas klausimas prasmingas žino tik sprendimą priėmęs teismas.
o jei Seime, pvz., nuo akmens amžiaus pluša kūdikio senelis (teisininkas!) – jis negali teismui padėti prasmę rasti?
Kol nuo mūsų slepiamas pilnas, visas teismo sprendimas, tol manysiu jog “mamos” mums meluoja.