Kasmet į Vilnių atvyksta vis daugiau užsienio piliečių – pernai sostinėje savo nuolatinę gyvenamąją vietą buvo deklaravę daugiau nei 73 tūkst. kitataučių. Skaičiuojama, kad kas devintas sostinės gyventojas – užsienietis.
Ne Europos Sąjungos piliečių poreikių analizės rezultatai atskleidžia, kad lietuvių kalbos žinios yra vienas svarbiausių sėkmingos užsieniečių integracijos bruožų, kad ir kokios būtų jų atvykimo į šalį aplinkybės ir priežastys.
Tie tyrimo dalyviai, kurie įvardijo, kad lietuvių kalbos žinios jiems nėra tokios svarbios, paprastai buvo rusakalbiai.
Prieglobsčio gavėjai lietuvių kalbos kursus išklauso Pabėgėlių priėmimo centre, vėliau juos tęsia integracijos paslaugas teikiančiose nevyriausybinėse organizacijoje. Lietuvoje studijuojantys užsieniečiai dažniausiai lietuvių kalbos mokosi universitetuose.
Darbo ir (arba) verslo pagrindais atvykę ne ES piliečiai dažniau renkasi privačius kursus, kuriuos siūlo įvairios įmonės (individualius arba grupėje), taip pat universitetai.
Vilniaus miesto savivaldybė sukūrė interneto svetainę www.ukraina.vilnius.lt, kurioje susistemintos paslaugos ukrainiečiams (ir ne tik), taip pat yra ir informacija apie lietuvių kalbos kursus (čia). „Go Vilnius“ yra surinkusi žinias apie mokamus lietuvių kalbos kursus.
Lietuvių kalbos kursus ukrainiečiams rengia ir Vilniaus miesto savivaldybės įstaiga „EDU Vilnius“, perkanti šią paslaugą viešųjų pirkimų būdu. Į visus kvietimus mokytis atsiliepdavo kelis kartus daugiau norinčiųjų mokytis, nei buvo galimybių priimti. Paskutinį kartą gauta daugiau nei 600 prašymų, patenkinta 260.
Lietuvių kalbos mokymąsi labiausiai sunkina aplinkybės, susijusios su kalbos kursų, darbo ir šeimos gyvenimo (rūpinimosi vaikais) derinimu.
Paprastai dėl finansinių priežasčių renkamasi dirbti, o ne ugdyti lietuvių kalbos įgūdžius. Įtvirtinti lietuvių kalbos žinias sudėtinga dėl menko lietuviškai kalbančių pažįstamų skaičiaus. Užsieniečiai atsiduria tarsi užburtame rate – dėl kalbos barjero negali užmegzti naujų pažinčių, o jų neturėdami negali tobulinti (turimų) lietuvių kalbos įgūdžių.
Juntamas didelis nemokamų lietuvių kalbos kursų poreikis – mokymų kai kuriems užsieniečiams tenka laukti eilėse. Ypač trūksta nemokamų kursų prieglobsčio gavėjams, pasibaigus integracijos laikotarpiui.
Šiuo metu numatyta nemokamų lietuvių kalbos kursų trukmė yra nepakankama, kad būtų pasiruošta savarankiškam gyvenimui.
Nevyriausybinių organizacijų rengiami nemokami lietuvių kalbos kursai įgyvendinami pagal projektus, jiems skiriamas finansavimas nepakankamas, kad būtų užtikrinta kursų kokybė, reikiama trukmė ir tęstinumas.
Šių organizacijų atstovų nuomone, lietuvių kalbos mokymas savivaldybėse turėtų būti rengiamas centralizuotai ir neturėtų būti priskirtas tik nevyriausybinių organizacijų atsakomybei.
Pastaruoju metu imigrantų pagausėjo ir Klaipėdoje. Viena pagrindinių kliūčių, trukdančių įtraukti juos į miesto gyvenimą, – lietuvių kalbos nemokėjimas.
Savivaldybės administracijos Socialinės gerovės departamentas administruoja projektą „Pabėgėlių iš Ukrainos priėmimas ir ankstyva integracija“, finansuojamą iš Prieglobsčio, migracijos ir integracijos fondo priemonės „Pagalba ekstremaliosios situacijos atveju“. Viena iš šio projekto veiklų – lietuvių kalbos mokymas.
Projektą vykdo edukacinis-kultūrinis centras „Metidė“ ir Raudonojo Kryžiaus draugija. „Metidė“ kursus rengia nuo 2022 m. Kursus šiuo laikotarpiu baigė 200 asmenų. 2023–2024 m. – 154 asmenys.
Pagal šį projektą rengiančių kursus atstovų teigimu, Užimtumo tarnybos vykdomų lietuvių kalbos kursų nepakanka. Be to, daugeliui karo pabėgėlių netinka Užimtumo tarnybos keliami reikalavimai dėl įsipareigojimo atidirbti išklausius kursus. Dirbantiems asmenims nėra galimybės gauti nemokamų kursų.
Raudonajame Kryžiuje pagal šį projektą 2023–2024 m. kursus baigė 163 asmenys. Šios organizacijos atstovų teigimu, mokymų poreikis toks didelis, kad vietų į kursus nelieka per kelias minutes.
Susidomėjimas mokymais padidėjo po Valstybinės kalbos inspekcijos pranešimo apie privalomą lietuvių kalbos mokėjimą dirbantiems asmenims praėjus 36 mėn. nuo laikinosios apsaugos suteikimo.
Klaipėdoje taip pat rengiami šnekamosios lietuvių kalbos klubai Ukrainos piliečiams, karo pabėgėliams. 2024 m. užsiėmimus reguliariai lankė apie 70 žmonių. Šnekamosios lietuvių kalbos klubo tikslas yra 3 mėn. kalbos įgūdžių tobulinimas. Klubus rengia Raudonojo Kryžiaus savanoriai.
Klaipėdos miesto savivaldybės Tautinių kultūrų centro pirmenybinė veikla – lietuvių kalbos mokymas. Pirmaisiais centro veiklos metais į kursus užsirašydavo daugiau senyvo amžiaus asmenys. Nuo 2022 m. lietuvių kalbos mokymais labiau pradėjo domėtis darbinio amžiaus žmonės. Buvo inicijuotos ir pradėtos įgyvendinti programos, skirtos padėti atvykusiesiems.
Nuo 2023 m. kursus lanko ne tik darbinio amžiaus žmonės, bet ir progimnazijų, gimnazijų moksleiviai. Yra pradedančiųjų ir pažengusiųjų grupės. Lietuvių kalbos kursų programa papildoma mokomąja veikla.
Pavyzdžiui, pažengusiųjų grupei buvo sudaryta galimybė susipažinti su valstybinėmis įstaigomis – Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, Valstybine mokesčių inspekcija, „Sodra“, Seimu, rengiamos ekskursijos po Lietuvą.
Nuo 2023 m. prie kursų finansavimo prisideda ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Baigusių kursų klausytojų skaičius nuo 12 (2012 m.) išaugo iki 250 (2023 m.). 2024 m. kursus baigė 130 asmenų.
Klaipėdos universitete kitakalbiai lietuvių kalbos mokomi nuo 1999 m. Mokymo sistema apima dvi sritis: akademinę ir neformaliuosius kalbos kursus. Kursai mokami ir nemokami, nuotoliniai ir tiesioginiai, teikiami įvairiausių tautybių ir amžiaus žmonėms ne tik Klaipėdoje, bet ir Klaipėdos regione gyvenantiems.
Universiteto Kalbų centro atstovų teigimu, norinčių mokytis lietuvių kalbos skaičius kasmet auga. Pastaruoju metu vidutiniškai per metus besimokančiųjų skaičius svyruoja nuo 100–150. 2024 m. kursantų yra rekordiškai daug: nuo sausio mėnesio Klaipėdos universitete jau mokėsi 284 kursantai, o rudens semestre – per 430 užsieniečių.
Įstaigų, teikusių žinias apie rengiamus lietuvių kalbos kursus duomenimis, 2022 m. kursus baigė 375 asmenys, 2023–2024 m. – 2471 klausytojas.
Šiaulių mieste padaugėjo asmenų, kalbančių rusų, anglų ir kitomis kalbomis. Užimtumo tarnybos Šiaulių skyriaus duomenimis, šiemet padaugėjo besiregistruojančių užsieniečių, asmenys atvyksta iš įvairesnių šalių (Pakistano, Bangladešo, Tailando, Meksikos, Zimbabvės, Vengrijos, Jungtinės Karalystės, Lenkijos ir kt.). Jie atvažiavo kaip studentai arba šeimos nariai.
Užsienio šalių piliečiai pageidauja mokytis lietuvių kalbos, kursų poreikis auga. Visi kitataučiai, kurie kreipiasi į Užimtumo tarnybos Šiaulių skyrių ir atitinka keliamus reikalavimus, siunčiami į lietuvių kalbos kursus. 2023 m. tokių asmenų buvo 203, 2024 m. – 182.
Šiaulių švietimo kompetencijų centre rengti lietuvių kalbos kursai Užimtumo tarnybos siųstiems imigrantams. 2023 m. kursus lankė 48 asmenys, 2024 m. – 17 asmenų.
Kursų organizatoriai atkreipė dėmesį, kad asmenys, pabaigę A1 lygio kursus ir norintys mokytis toliau, priversti laukti visus metus, kad galėtų pretenduoti į Užimtumo tarnybos subsidiją mokslams, o tai lėtina kalbos išmokimo procesą.
Pastebėta, kad kitose švietimo įstaigose taip pat daugėja užsieniečių. Pavyzdžiui, Šiaulių valstybinėje kolegijoje 2022 m. studijavo 22 užsienio šalių piliečiai, 2023 m. – 52, 2024 m. – 82. 2024 m. studijas anglų kalba pasirinko 38, rusų kalba – 36, lietuvių kalba – 8 studentai.
Panevėžio švietimo centras 2023–2024 metais įgyvendino projektą „Pabėgėlių iš Ukrainos priėmimas ir ankstyva integracija“. Rengti trijų lygių mokymai mieste ir rajone gyvenantiems ukrainiečiams.
Mokymus lankė 4 grupės pradedančiųjų, 1 grupė pažengusiųjų, 1 grupė besiruošiančių laikyti lietuvių kalbos egzaminą – iš viso 110 asmenų. A1, A2 lygio valstybinės kalbos egzaminą išlaikė 25 kursų dalyviai.
Vyko mokymai, skirti neformaliajam imigrantų vaikų ir jaunimo ugdymui vasaros atostogų metu. Mokymuose dalyvavo 75 vaikai.
Rengti lietuvių kalbos kursai suaugusiems ukrainiečiams (karo pabėgėliams), siekiantiems dirbti ar gyventi Lietuvoje ir pasirengti valstybinės kalbos mokėjimo I kvalifikacinės kategorijos egzaminui. Kursus lankė 18 dalyvių.
Panevėžio suaugusiųjų ir jaunimo mokymo centras yra Panevėžio miesto valstybinės kalbos egzamino bazinė mokykla. Prireikus konsultuojami kandidatai, suteikiama išsami informacija visais egzaminų organizaciniais klausimais.
Norinčiųjų mokytis lietuvių kalbos skaičius 2024 m. padidėjo. Dauguma Lietuvoje įsikūrusių ukrainiečių, suprasdami, kad kol kas grįžti į tėvynę nepavyks, ir norėdami gerai jaustis darbo kolektyve ar parodyti pagarbą mūsų šaliai, stengiasi išmokti lietuvių kalbą.
Užimtumo tarnyba praneša, kad per dvejus pastaruosius metus lietuvių kalbos pradėjo mokytis daugiau nei 4,8 tūkst. šalyje gyvenančių ukrainiečių.
Parengta pagal Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio miestų savivaldybių pateiktą pranešimą
