Gruodžio 13 d. nuotoliniame posėdyje susijungusi šių metų Algio Kalėdos premijos komisija, kurią sudarė mokslininkai iš LLTI, VU Filologijos fakulteto, VU Kauno fakulteto, VU Komunikacijos fakulteto, VDU Humanitarinių mokslų fakulteto, VDU Švietimo akademijos, taip pat atstovai iš Lietuvos lyginamosios literatūros asociacijos ir Lietuvos rašytojų sąjungos, išrinko naująjį Algio Kalėdos premijos laimėtoją. Tai – vertėja Irena Aleksaitė (jos darbus pateikė Lietuvos rašytojų sąjunga).
Komisijos nariai pabrėžė meistriškus Irenos Aleksaitės vertimus, puikią literatūrinę kalbą. Buvo akcentuota, kad premija skiriama už tiltus tarp lenkų ir lietuvių literatūrų ir kultūrų, lenkų–lietuvių kultūrinių ryšių stiprinimą.
2025 m. sausio 10 d., penktadienį, 15 val. Lietuvių literatūros ir tautosakos institute vyks Algio Kalėdos premijos teikimo iškilmės.
Algio Kalėdos premija Premija teikiama už reikšmingus pastarųjų trejų metų Lietuvos literatūros paveldo, lietuvių-lenkų literatūrinių ryšių, komparatyvistikos ir kultūrų sąveikos tyrimus (monografijas, studijas, straipsnių ciklus, moksliškai parengtas šaltinių ir jų vertimų publikacijas).
Apie Irena Aleksaitę
Aleksáitė Irena 1952 01 09 Vilnius, lietuvių vertėja. 1983 baigė M. Gorkio literatūros institutą Maskvoje. Dirbo redaktore Spaudos komitete, vyresniąja redaktore leidykloje Vyturys ir kitur. Lietuvos literatūros vertėjų sąjungos narė (2004).
Verčia iš lietuvių į rusų, iš anglų, lenkų ir rusų kalbų į lietuvių kalbą. Išvertė daugiau kaip 70 knygų, 30 filmų tekstų, pjesių, straipsnių, esė.
Svarbesni vertimai iš lenkų kalbos:
M. Rodzevičovnos romanai Dievaitis (1993), Plevėsos meilė (1994), Moteris (1995), J. I. Kraševskio romanai Lėlės (1994), Juodasis perliukas (1996), V. Gombrovičiaus Dienoraštis (3 t. 1998–99), Lenkiški prisiminimai (2017), romanai Ferdydurkė (2004), Transatlantas (2009), Apsėstieji (2012), Gabrielės Giunterytės-Puzinienės knyga Vilniuje ir Lietuvos dvaruose: 1815–1943 metų dienoraštis (2005 22018), Dorotos Terakovskos apysakos Raganų duktė (2006), Belytis, Ten, kur krenta angelai (abi 2007), K. Buchovskio istorinis veikalas Litvomanai ir polonizuotojai (2012), Malgožatos Kalicinskos, Barbaros Grabovskos romanas Irena (2015), Magdalenos Witkievič romanas Neištikimosios istorija (2016), Kamilio Janickio romanas Aukso amžiaus damos (2018), V. Gombrovičiaus pjesės Tuoktuvės (2019), Operetė (2021), pokalbių knyga Testamentas: Pokalbiai su Dominique’u de Roux (2020), S. I. Vitkievičiaus romanas Besotystė (2021), Joanos Gierak-Onoszko knyga 27 Tobio Obedo mirtys (2022).
Svarbesni vertimai iš anglų kalbos: M. Šeli (Shelley) Frankenšteinas, arba Šiuolaikinis Prometėjas (1995 52021), D. Defo (Defoe) Laimingoji kurtizanė, arba Roksana (1996 32022); iš rusų kalbos: Dinos Rubinos romanas Baltoji Kordobos balandė (2015), Jevgenijaus Anisimovo istorinis veikalas Imperatorių Rusija (2017), Inesos Pleskačevskajos knyga Istoriniai pasivaikščiojimai su Pranciškumi Skorina (2022).
Apdovanojimai
Šv. Jeronimo premija (2012), Metų vertėjo krėslas (2018). Ordino Už nuopelnus Lenkijos Respublikai Kavalieriaus kryžius (2019). Gedimino ordino Riterio kryžius (2022).
Puiku. Juk, ne kiekvienas mūsų vertėjas humanitarinę literatūrą versti gali pirmyn ir atgal trimis užsienio kalbomis. Sveikinu laureatę. Kartu norėčiau paklausti: “Ar galėtumėte, p. Irena, kapitalią dviejų dalių (osetas + e – formatas) 283 puslapių su gausiomis iliustracijomis nepolitinę lietuvių tautos istorijos knygą, kuri prasideda ledynmečiu ir baigiasi šių dienų Lietuvos istorijos aktualijomis, pavadinimu “Istorija pareinant į Lietuvą” (Klaipėdos universiteto leidykla/2023, gruodis) išversti į rusų, lenkų ir anglų kalbas. Mat, savišvietai, ji būtų labai paranki rusų, lenkų bei anglakalbių valstybių lietuvių bendruomenių jaunimui nešališkai susipažįstant su savo tautos istorija šalių, kuriose jis gyvena, aiškinant jų istorijų apie Lietuvos valstybės atsiradimą bei susidarymą, gyvenimo kontekste.
Piliečiams iš užsienio (rusams, lenkams, anglakalbininkams), kurie norėtų integruotis į mūsų valstybės vidų, taip pat būtų pravartu susipažinti su istorija valstybės, kurioje ketina apsigyventi visam laikui. Kaip manote?