Mokslo pasaulio „Oskarai“ – taip juokaudami mokslininkai vadina Nobelio premijas.
Iš tikrųjų, formalių panašumų tarp jų galima rasti: įteikiami kasmet, laikomi garbingu įvertinimu ir stebimi bene viso pasaulio.
Nobelio premijas gavusių mokslininkų pavardės viešumoje aidi ne taip garsiai kaip gerai žinomų kino pasaulio atstovų. Tačiau galimybė sutikti (Anthony Hopkins) mokslu besidominčiajam neprilygtų gyvai išklausytai Volfgango Keterlio (Wolfgang Ketterle), Franko Vilčeko (Frank Wilczek) ar Alaino aspekto (Alain Aspect) paskaitai.
Vilniaus universiteto (VU) Fizikos fakulteto (FF) Teorinės fizikos ir astronomijos instituto (TFAI) mokslo darbuotojai Maženai Mackoit-Sinkevičienei teko laimė susitikti net su 15 Nobelio premijos laimėtojų. Artėjančių Nobelio premijų įteikimo iškilmių proga mokslininkė dalijasi istorijomis apie sutiktus iškilius fizikus ir pačią fiziką.
Žymių fizikų pirmenybė – dalintis žiniomis
Dažnai tiek fizikų bendruomenėje, tiek už jos ribų galima išgirsti, kad mokslininkai – labai uždari, intravertiški ir nemėgsta viešumo. M. Mackoit-Sinkevičienės sutikti kolegos laužo tokius stereotipus ir aktyviai siekia dalintis žiniomis.
„Nemaža dalis laimėtojų yra charizmatiški, mėgstantys dėmesį ir gebantys užmegzti ryšį su įvairia auditorija, bet tarp jų yra ir santūresnių, labiau užsidariusių savo mintyse.
Pastebėjau, kad nors ir skirtingi, bet visi jie jaučia stiprų pareigos jausmą – garsinti mokslą, dalintis savo žiniomis ir įkvėpti jaunimą. Gal būtent tai motyvuoja juos įveikti intravertiškumo ribas“, – svarsto mokslininkė.
Anekdotai, sumanymų lietus ir pokalbiai vaikštant
Fizikė pasakoja, kad susitikimai buvo labai skirtingi. Vieni laimėtojai stebino klausimų lavina ir patys į juos atsakydavo, kiti pasakojo apie asmeninio ir mokslinio gyvenimo suderinimą.
Vienas M. Mackoit-Sinkevičienei įdomiausių susitikimų buvo su Franku Vilčeku (Wilczek), kurį, atstovaudama Lietuvos fizikų draugijai, 2019 m. sutiko fizikos konferencijoje Krokuvoje: „Jis buvo vienintelis laimėtojas, su kuriuo nebijojau pajuokauti – vienas kitam papasakojome anekdotus apie aksionus.“
Pokalbis su Vilijamu Danieliu Filipsu (William Daniel Phillips) VU fizikei priminė teniso mačą su pačiu savimi: „Jame kitas asmuo tarsi siena atmuša ir priima visų idėjų ir klausimų lietų, kurį V. D. Filipsas taip entuziastingai generuoja pokalbio metu.
Mokslininkas su aistra akyse pasakojo, užduodavo klausimus ir pats į juos atsakydavo su šypsena veide. Įdomu, kad jis prisimena visus savo ankstesnius apsilankymus ir keliones į kitas šalis. Ir pati buvau nustebusi, kai viename suvažiavime pamatęs mane jis paragino kitus laimėtojus užsukti į Lietuvą.“
Vienas iš fiziškai aktyviausių mokslininkės susitikimų vyko su Volfgangu Ketleriu (Wolfgang Ketterle): „Jis mėgsta pakviesti tyrėjus ir studentus į ilgus pasivaikščiojimus, tada kelias valandas ratais aplink pastatą eidamas dalinasi savo mintimis, kartais tą daro net bėgdamas.
Prieš keletą metų kartu su V. Ketleriu sukome ratus nedidelėje grupelėje aplink Vilniaus universiteto rūmus Senamiestyje. Nobelio premijos laimėtojas su užsidegimu pasakojo apie savo bėgimo maratoną ir apie tai, kaip bėgimas jam padeda išlikti mokslo viršūnėje, jam mokslas yra tarsi reguliarus bėgimas.“
M. Mackoit-Sinkevičienė džiaugiasi, kad svarius apdovanojimus gavę mokslininkai yra labai paprasti, atviri ir nuoširdūs, kad jie mato prasmę kalbėti apie mokslininko kelyje pasitaikančius sunkumus.
„Jie yra nepaprastai darbštūs ir įkvepiantys, jiems nėra barjerų ar skirstymų į „mes“ ir „jūs“, jiems pirmoje vietoje yra Fizika. Man tai labai artima.
Susitikimų metu Nobelio laimėtojai neretai dalijosi ne tik savo pasiekimų istorijomis, bet ir nesėkmėmis, kylančiomis abejonėmis, klaidomis ir kantrybe, kurių prireikė, kad jų darbas taptų reikšmingas“, – pasakoja ji.
Nobelio fizikos premijos laimėtojai – Lietuvoje
Fizikė pabrėžia: nebūtina keliauti į užsienį, kad sutiktumėte Nobelio premijos laureatą. Jau kelerius metus VU FF TFAI su prof. Gediminu Juzeliūnu ir M. Mackoit-Sinkevičiene Lietuvoje rengia viešas paskaitas, kurias skaito Nobelio premijos laimėtojai, tarp jų jau minėtieji V. Ketleris, V. Filipsas ir Alainas Aspektas (Aspect).
Mokslininkė tiki, kad tokie susitikimai labai vertingi studentams ir visai VU bendruomenei, ir prasitaria, kad šis paprotys nenutrūks ir jai jau pavyko sudominti kelis kitus laimėtojus.
„Atsivežti Nobelio premijos laimėtojus į Lietuvą yra ne tik garbės, bet ir ilgalaikės vertės kūrimo klausimas. Gyvas susitikimas su žmogumi, kuris įnešė esminį indėlį į žmonijos žinių bagažą ir pažangą, dažnai turi stipresnį poveikį nei vien tik teorinių žinių įgijimas.
Studentai neretai po tokių susitikimų mini, kad pasikeitė jų požiūrį į mokslą ir tai motyvavo juos siekti didesnių tikslų. Jie pamato, kad Vilniaus universiteto mokslininkai turi bendrų darbų su laimėtojais ir Lietuva yra tinkama vieta mokslinei karjerai, naujovėms kurti.
Tokie susitikimai dažnai skatina studentus domėtis naujomis sritimis, prisijungti prie mokslinių projektų ar net svarstyti galimybę siekti tarptautinės karjeros“, – pasakoja VU fizikė.
M. Mackoit-Sinkevičienė iš viso buvo sutikusi 15 Nobelio premijos laimėtojų: tai Alainas Aspektas, Benas Faringas (Ben Faringa), Deividas Grosas (David Gross), Dona Striklanda (Donna Strickland), F. Dunkanas M. Haldanis (F. Duncan M. Haldane), F. Vilčekas (Wilczek), Gerardas Mauraujus (Gerard Mourou), Gerardas Huftas (Gerard’t Hooft), Džonas M. Kosterlitsas (John M. Kosterlitz), Konstantinas Novoselovas (Konstantin Novoselov), Takakis Kajitas (Takaaki Kajita), V. D. Filipsas (W. D. Phillips), V. Ketleris, Anė Lahuilerė (Anne L’Huillier), Antonas Žeilingeris (Anton Zeilinger).
Gražu, kad rašote ir apie Lietuvos mokslininkus. Manau, kalbiniu požiūriu, pavardė Mackoit yra lietuviškos kilmės, matyt,kilusi iš Mackaitis, Mockaitis.