Seimas tvirtai parėmė teisėtus Gruzijos žmonių europinius siekius ir norą gyventi klestinčioje demokratinėje šalyje ir griežtai pasmerkė Gruzijos vyriausybės smurtą prieš taikius protestuotojus Tbilisyje ir kitose šalies vietose, pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos atstovų gąsdinimą bei neteisėtą sulaikymą ir sistemingai valdančiosios partijos pareigūnų ir vyriausybei palankios žiniasklaidos platintus rusiškos propagandos dezinformacinius naratyvus siekiant paveikti demokratinius procesus šalyje.
Už tai numatančią Seimo rezoliuciją balsavo 109 Seimo nariai, prieš – 1.
Priimta rezoliucija Seimas paragino ES ir jos valstybes nares taikyti asmenines sankcijas Sakartvelo pareigūnams ir politiniams lyderiams, tiesiogiai ar netiesiogiai atsakingiems už smurtines represijas prieš šalies civilius gyventojus, taip pat paragino apriboti oficialius ES lygmens ryšius su Gruzijos vyriausybe ir Parlamentu bei stabdyti finansinę paramą Gruzijos vyriausybei ir valdžios institucijomis, atitinkamai padidinant paramą Sakartvelo pilietinei visuomenei ir laisvai žiniasklaidai.
Seimas konstatavo, kad 2024 m. spalio 26 d. Grruzijos Parlamento rinkimai, vertinant pažeidimų, tokių kaip rinkimų biuletenių klastojimas, rinkėjų laisvos valios ribojimas, kišimasis į rinkimų stebėtojų ir žiniasklaidos veiklą, taip pažeidžiant jų nepriklausomumą, mastą, neatitinka demokratiniams rinkimams keliamų tarptautinių standartų, todėl nebuvo laisvi ir sąžiningi. Rezoliucijoje reiškiamas Europos Parlamento raginimui Gruzijoje surengti naujus parlamento rinkimus.
Seimo rezoliucijoje taip pat pritarta raginimui atlikti nepriklausomą ir skaidrų tarptautinį tyrimą dėl įtarimų rinkimų manipuliavimu, rinkėjų bauginimu ir sisteminių pažeidimų atvejų, kurie, pasak pranešimų, vyko priešrinkiminiu laikotarpiu ir rinkimų dieną. Dokumente palankiai vertinamas Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) sprendimas siųsti į Gruziją misiją, siekiant tinkamai ir visapusiškai įvertinti pažeidimus.
Seimas pabrėžė, kad toliau palaikys Gruzijos žmonių integracijos į ES aspiracijas, nors progresas integracijos kelyje ir išlieka sustabdytas, kol nebus iš esmės išspręstos pagrindinės problemos, susijusios su fundamentaliaisiais ES plėtros kriterijais.
Pasipylė protestai
2024 m. spalio 26 d. Gruzijos Parlamento rinkimus aptemdė reikšmingi pažeidimai, gausūs dokumentais pagrįsti pranešimai apie manipuliavimą balsais ir rinkėjų laisvių slopinimą, balsų pirkimo atvejus, priekabiavimą prie stebėtojų, žiniasklaidos atstovų, rinkėjų bauginimą rinkimų apylinkėse ir už jų ribų, rinkėjų sekimą ir tapatybės dokumentų konfiskavimą kaimo vietovėse, vėliau juos perduodant ištikimiems valdančiosios partijos aktyvistams balsuoti, organizuotą rinkėjų vežimą, neapykantą kurstančias kalbas, nepakankamą Gruzijos piliečių galimybę dalyvauti rinkimuose būnant užsienyje ir neįtikėtinus moterų ir vyrų rinkėjų aktyvumo skirtumus kaimo vietovėse.
Spalio 28 d. Tbilisyje prasidėjo protestai dėl rinkimų klastojimo, Gruzijos eurointegracinio siekio sustabdymo ir tūkstančiai žmonių susirinko kvestionuoti valdančiosios partijos paskelbtos pergalės teisėtumo. Policija prievarta išvaikė demonstracijas, naudodama neproporcingą smurtą prieš taikius protestuotojus ir žurnalistus, ir opozicijos atstovus.
Kad smurtą pasmerkė tai gerai, nes Tbilisyje yra dešimtys taikiuose protestuose sužalotų policininkų.
Stalinas buvo gruzinas (dabar būtų kartvelas). Baigiantis Antram Pasauliniam karui, gruzinas Kantarija viršum Reichstago iškėlė pergalės vėliavą. Tačiau prieš tai Stalinas buvo sukėlęs “golodomorą” (badą) Ukrainoje. Jo garbei Gruzijoj stovi paminklas. Stojimą į Europos Sąjungą “Svajonė” atidėjo ketveriems metams, nes Rusijos Federacija karo, “Svajonės” nuomone, Ukrainoj gali ir nepralaimėti, todėl nereikės kartvelams atsakyt už “golodomorą”. Opozicijos veiksmai “Svajonės” partijai su noru stot jiems į ES tuojau pat nėra priimtini.