Vyriausybės programoje nemažai dėmesio ir reikšmingų pasiūlymų socialinės apsaugos, biurokratijos mažinimo, žmogaus teisių apsaugos ir kitose svarbiose kryptyse. Kai kur – konkretūs siūlymai, tačiau nemažoje dalyje programos – pasiekiamumo rodiklių nėra arba jie nukelti į … 2030-uosius
Kitaip tariant, į tuos metus, kai šios Vyriausybės jau nebus ir pamatuoti jos pasiekimų nebus galima, o ir neįdomu. Stebėsiu ir Jus nuolat informuosiu apie tai, ką Vyriausybė įsipareigojo ir kaip tuos įsipareigojimus vykdo bent jau tose srityse, kuriose yra aiškūs įsipareigojimai.
O šiame įraše – apie svarbų vertybinį Vyriausybės programos aspektą: biologinę lytį, kurią Stambulo konvencijos pagalba siekiama išstumti socialine lytimi.
Vyriausybės programos 455 punktas nurodo: „Perkelsime ES direktyvą dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje į mūsų teisę. Įgyvendinsime šiame ES teisės akte ir kituose europiniuose susitarimuose numatytas priemones šioje srityje.“
Minėtoje direktyvoje yra įtvirtinamas reikalavimas baudžiamaisiais įstatymais persekioti asmenis, kurie kurstytų smurtą ir neapykantą kibernetinėje erdvėje prieš asmenų grupę, apibrėžiamą nurodant socialinę lytį, ar tos grupės narį.
Kitaip tariant, naujoji dauguma įsipareigoja įtvirtinti socialinės lyties sąvoką nacionalinėje teisėje.
Turite būti itin atsargūs socialiniuose tinkluose, nes netrukus aštresnės pašaipos iš tų aštuoniasdešimties lyčių bus baudžiamos.
Vyriausybės programa taip pat numato, kad bus siekiama įgyvendinti ne tik minėtą direktyvą, bet ir „kituose europiniuose susitarimuose numatytas priemones šioje srityje”.
Stambulo konvencija yra Europos Tarybos dokumentas, vadinasi ir jos priemones naujoji dauguma įsipareigoja įgyvendinti.
Ir nesvarbu, kad Stambulo konvencijos pavadinimo Vyriausybės programoje nėra – yra aiškiai įtvirtintas siekis įgyvendinti toje konvencijoje numatytas priemones.
Jei praeitos vyriausybės ministrai nejaukiai mikčiodavo paklausti, kiek yra lyčių, šios Vyriausybės ministrai turės aiškiai žinoti: lyčių yra dešimtys.
Pagal lietuvių kalbą lytis turi tik gyvūnija ir jos yra prigimtinės. Visuomenė nėra gyvūnija, taigi sąvoka “socialinė lytis” kalbiškai yra vulgarybė, matyt, einanti iš vulgariojo materializmo laikų. Gal tą “socialinės lyties” sąvoką ir reikalinga įtvirtinti įstatymuose, bet nevartojant žodžio lytis, o parenkant pagal prasmę atitinkamą kitą lietuvių kalbos žodį. VLKK derėtų nuspręsti kokį lietuvišką žodį tiktų vartoti “socialinės lyties” sąvokai reikšti ir tuo tuščia politika dėl tos sąvokos baigtųsi.
Komunistai savo siekius įsiūlo visuomenei ta forma, kuria ji juos priima. Jei visuomenė nori demokratijos, gerai savo diktatūrą pavadinsime demokratija. Jei visuomenė nenori socialinių lyčių, pavadinsim jas gražiu tautišku žodžiu. Jei žmonės nenori valgyti trąšų, pavadinkim jas įtraukiuoju maistu.
Komunistai savo siekius įsiūlo visuomenei ta forma, kuria ji juos priima. Jei visuomenė nori demokratijos, gerai savo diktatūrą pavadinsime demokratija. Jei visuomenė nenori socialinių lyčių, pavadinsim jas gražiu tautišku žodžiu. Jei žmonės nenori valgyti trąšų, pavadinkim jas įtraukiuoju maistu.
Ėlėrtė indikuoja gerają naujieną(straipsnis):
Teismas Juškaitę oficialiai pripažino jos ir Sabatauskaitės dukros mama
Ir Delfis indikuoja(straipsnis):
Jūratė Juškaitė. Aš esu mama
Durnyno pacientas skundžiasi daktarui: palatos kaimynas neleidžia miegoti – sako, kad jis lempa. Nekreipkit dėmesio, – sako daktaras. Bet prie šviesos aš negaliu užmigt, – sako ligonis.
Teisėjus į pareigas skiria Prezidentas. Iš paties naujienos apie teismo sprendimą išeina, kad šiuo atveju sprendimą priėmusiu teisėju galėjo būti paskirtas nepakankamai lietuvių kalbą mokantis asmuo. Juk pavardės Juškaitė ir Sabatauskaitė pagal lietuvių kalbos gramatiką yra moteriškos. Tad tai, kad viena ir kita moteris būtų faktinėmis vienos ir tos pačios dukros tikromis mamomis sveiku protu nesuvokiama. Akivaizdu, kad tokią loginę klaidą lietuvių kalboje gali padaryti tik jos pakankamai nemokantis asmuo. Matyt, šiuo atveju Prezidentui derėtų nustatyta tvarka kelti klausimą dėl asmens tinkamumo dirbti teisėju.