Atsakymas į Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos atvirame laiške pateiktus faktus, neatitinkančius tikrovės
Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos yra atvira dialogui dėl gamtos, kraštovaizdžio vertybių apsaugos visoje Lietuvoje. Tarnybos vizija – išsaugotos gamtos ir kraštovaizdžio vertybės – šalies pasididžiavimas! Misija – saugoti ir atkurti vertybes! Įkvėpti visuomenę veikti kartu!
Tarnybos darbuotojai, priimdami sprendimus, vadovaujasi Lietuvos Respublikos ir Europos Sąjungos teisės aktais, laikosi nuoseklios pozicijos, vykdo pagrindinę valstybinę organizacijos užduotį.
Viešoje erdvėje pasirodęs Lietuvos atsinaujinančių išteklių konfederacijos atviras laiškas su kaltinimais, neva Tarnyba veikia prieš įstatymus – yra akivaizdus įstaigos ir joje dirbančių žmonių reputacijos žeminimas ir galbūt bandymas paveikti sprendimus, darant viešą psichologinį spaudimą.
Tarnyba nesutinka su kaltinimais, dėl nepriklausomos energetikos proveržio stabdymo, vystytojų diskriminavimo, rinkos sąlygų iškreipimo, nesuprantamo teisės aktų interpretavimo. Pateikiame atsakymus į Tarnybai metamus kaltinimus, taip pat paneigiame tikrovės neatitinkančius argumentus.
——
Tarnyba iš esmės pritaria atsinaujinančios energetikos plėtrai ir mano, kad atsinaujinančios energetikos plėtra bendrąja prasme yra reikalinga ir turi teigiamą poveikį aplinkai, tačiau plėtra turi vykti atsakingai. Ji negali vykti kitų valstybės vertingų išteklių, gamtos ir kultūros paveldo vertybių sąskaita.
Lietuva turi daugybę įsipareigojimų – užtikrinti energetinę nepriklausomybę, krašto apsaugą, išsaugoti kraštovaizdžio ir biologinę įvairovę, gamtos ir kultūros paveldo vertybes. Tad, mūsų nuomone, šalis turi turėti strategiją šiems interesams suderinti. Todėl dar 2017 m. dalyvaudama Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano rengime Tarnyba siūlė išskirti strategines teritorijas vėjo jėgainių parkams, t. y. uždegti joms žalią šviesą.
Vėliau, dalyvaudama darbo grupėse dėl spartesnės atsinaujinančių išteklių plėtros, atsakingoms institucijoms siūlė parengti specialųjį planą, kuriame būtų išskirtos palankiausios teritorijos vėjo jėgainių parkų ir jiems reikalingos infrastruktūros įrengimui. Gaila, bet į šiuos siūlymus strategiškai suplanuoti teritorijas vėjo jėgainių plėtrai visoje Lietuvoje palankiausiu tam metu nebuvo atsižvelgta.
Siekiant spartinti energetinės nepriklausomybės vystymą Europos Sąjungoje – buvo priimta Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES), kurios 2023/2413 nuostatos visoms ES šalims narėms nurodo iki 2026 m. vasario 21 d. užtikrinti, kad kompetentingos institucijos priimtų vieną ar daugiau planų, kuriuose, būtų nustatytos paspartintos vienos ar daugiau rūšių atsinaujinančių išteklių energijos šaltinių plėtros zonos.
Tarnybos žiniomis tokio strateginio plano parengimas Lietuvoje nėra pradėtas, todėl kiekvienas vėjo elektrinių parko projektas yra vertinamas individualiai, atliekamos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procedūros, vėliau atliekamas ir ūkinės veiklos poveikio monitoringas.
Tarnyba nuo 2022 m. pradžios savo kompetencijos ribose yra pateikusi teigiamas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo išvadas dėl 26 vėjo elektrinių parkų Lietuvoje, dėl 11 parkų buvo priimtos neigiamos išvados, nes pateikti poveikio aplinkai vertinimo ataskaitų duomenys parodė, kad bus akivaizdus neigiamas poveikis arba nebuvo pateikti pakankamai išsamūs duomenys, kuriais remiantis būtų galima priimti išvadą dėl galimo poveikio. Dar 9 projektai šiuo metu yra vertinami – jiems pateikti pasiūlymai, pastabos, vyksta pasitarimai darbo tvarka.
Paaiškiname, kad visos su vėjo jėgainių poveikiu gamtos vertybėms susijusios Tarnybos išvados rengiamos pagal kompetenciją, nustatytą teisės aktuose dalyvaujant strateginio pasekmių aplinkai vertinimo arba poveikio aplinkai vertinimo procesuose bei remiantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų, Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo, Lietuvos Respublikos specialiųjų žemės naudojimo sąlygų, Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių, Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos, Lietuvos Respublikos laukinių augalų ir grybų įstatymais, Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017-10-31 įsakymu Nr. D1-885 patvirtintu Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašu, kitais poįstatyminiais teisės aktais.
Tarnyba dalyvaudama PAV procese, ypač dėl vėjo elektrinių parkų, veikia geranoriškai – vyksta susitikimai, konsultacijos su atsinaujinančių energijos išteklių vystytojais, poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjais, taip pat kas dvi savaites vyksta tarpinstitucinis Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos agentūros ir Tarnybos atstovų pasitarimas, kuriame dalyvauja Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos atstovas.
Pasitarime aptariami visi vėjo energetikos projektai, jų eiga poveikio aplinkai vertinimo procese, kiti kylantys iššūkiai. Visuomet akcentuojame, kad prieš pradedant bet kokią ūkinę veiklą svarbu visapusiškai ir atsakingai įvertinti teritorijos galimybes ir tik tuomet imtis realių projektavimo, planavimo darbų.
Dėl įstatymuose nustatytų terminų
Visas PAV procesas (įskaitant konsultavimąsi su visuomene) įvairiose ES šalyse vidutiniškai užtrunka nuo 1 iki 2 metų. Lietuva – ne išimtis. Proceso trukmė priklauso nuo projekto apimties, problemų kompleksiškumo, parengtos ataskaitos kokybės bei išsamumo ir eilės kitų mažiau reikšmingų faktorių.
Tarnyba nekuria kryptingų arba tyčinių teisinių kliūčių vėjo jėgainių parkų plėtrai Lietuvoje. Nuo 2023 m. sausio 1 d. pakeitus Poveikio aplinkai vertinimo (toliau – PAV) įstatymą, Tarnyba yra atsakinga už visų planuojamų ūkinių veiklų galimo poveikio kraštovaizdžiui ir biologinei įvairovei vertinimą. Vertinimui pateikiamos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ataskaitos ir planų bei programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo ataskaitos.
Pasikeitus teisiniam reguliavimui dokumentų, susijusių vien su vėjo elektrinių parkais, kiekis padidėjo beveik 3 kartus, todėl pasitaiko atvejų, kai dėl sudėtingų, ypatingai didelės apimties dokumentų yra nukrypstama nuo įstatymuose nustatytų terminų. Tarnyba, suprasdama vėjo elektrinių projektų poreikį, peržiūri, optimizuoja vidinius procesus, perskirsto žmogiškuosius išteklius tikslui pasiekti.
Tarnybos, kaip vieno iš subjektų, dalyvaujančių PAV procese, įskaitant PAV ataskaitos vertinimą, sukaupta patirtis rodo, kad PAV įstatyme nustatytais terminais pateiktų dokumentų išnagrinėti nėra galimybės (prieš kelis metus terminai buvo sutrumpinti nuo 20 iki 15 d. d., o jeigu dokumentas teikiamas pakartotinai per 10 d. d.).
Tarnyba siūlė keisti terminus, atsižvelgdama į tai, kad PAV ataskaitos yra didelės apimties dokumentai (600-1000 psl.), jų nagrinėjimas yra itin atsakingas procesas. Per 15 d. d. Tarnybos specialistai turi išnagrinėti sudėtingų projektų PAV ataskaitas, spėti pateikti ataskaitų rengėjams pastabas darbo tvarka dėl ataskaitos trūkumų, jas aptarti pasitarime ir taip pat išdėstyti oficialiame rašte.
Vien tik teisės akte sutrumpinus PAV ataskaitų nagrinėjimo terminą, PAV procesas nepagreitėjo, todėl ir susidarė situacija, kad dalies PAV ataskaitų nagrinėjimas vėluoja. Pažymime, kad Tarnyba, nustačiusi pateiktos PAV ataskaitos trūkumus, teikia pastabas, specialistai suteikia galimybę darbo tvarka pasitaisyti pateiktą dokumentą pagal nurodytas pastabas, nuolat konsultuoja tiek telefonu, tiek el. paštu, jeigu į pastabas atsižvelgiama nepakankamai arba netinkamai PAV rengėjams pakartotinai pateikiamos tos pačios pastabos, todėl ir atrodo, kad terminas dirbtinai ištęsiamas iki išvados surašymo.
2024 m. Aplinkos ministerijos atliktos konsultacijos dėl PAV proceso ataskaitoje visas bendravimas su PAV ataskaitos rengėjais bei projektų vystytojais (darbo tvarka pastabų pateikimas, jų aptarimas, derinimasis) buvo įvertintas kaip papildomos pridėtinės vertės nekuriantis, tačiau, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais – privalomas žingsnis.
Investuotojai nurodo, kad Tarnyba pažeidžia teisės aktus, bet atkreipiame dėmesį, kad per pastaruosius 5-7 metus nėra inicijuotų teisminių ginčų dėl piktnaudžiavimo užimamomis pareigomis ar netinkamų Tarnybos sprendimų vėjo elektrinių parkų atžvilgiu (įskaitant visus atvirame laiške minimus atsinaujinančios energijos vystytojų vėjo jėgainių parkus). Pažymime, kad administracinio sprendimo apskundimo tvarka apibrėžta Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje1].
Dėl nepriimtų teisės aktų ar jų taikymo atgaline tvarka, nemotyvuotų išvadų, skirtingų kriterijų taikymo.
Tarnybai nėra žinoma laiške minimo audito išvada, kurioje būtų konstatuota, kad 70 % atvejų Tarnybos veikla neteisėta. Žinome tik Aplinkos ministerijos atliktą konsultaciją, kurios tikslas buvo „Poveikio aplinkai vertimo ataskaitų dėl statomų vėjo elektrinių įvertinimo proceso peržiūra“. Auditoriai konstatavo, kad procesas nėra optimalus, kad yra reguliacinio neapibrėžtumo ir pateikė rekomendacijas, kurios buvo skirtos Aplinkos ministerijai, Aplinkos apsaugos agentūrai ir Tarnybai.
Šiais metais įsigaliojo aplinkos ministro įsakymu patvirtintas „Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašas“, dėl kurio nuostatų taikymo Tarnyba sulaukia priekaištų iš vėjo jėgainių vystytojų. Pažymime, kad Tarnyba atgaline tvarka netaiko teisės aktų.
Bet pasitaiko atvejų kuomet PAV dokumentuose yra kaip tik siūloma taikyt minėto tvarkos aprašo nuostatas pvz. „Tarnybai pateiktuose paaiškinimuose (2024-10-17 Parašymas) (xxx – įmonė neatskleidžiama)) argumentuoja, kad pagal šiai Ataskaitai negalimą taikyti Detalių vėjo elektrinių reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams kriterijų, reikšmingo neigiamo poveikio paukščiams ir šikšnosparniams prevencijos ir mažinimo priemonių taikymo ir tyrimų reikalavimų aprašą, šikšnosparnių tyrimų galima nevykdyti, jeigu pavojingose vietose parenkamos poveikio mažinimo priemonės. Tačiau kadangi šis aprašas netaikomas, negalima taikyti ir šios nuostatos ir Ataskaita turi atitikti PAV aprašo reikalavimus”.
Pagal planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo tvarkos aprašą – poveikį biologinei įvairovei darantiems veiksniams, kurių rodiklių ribinės vertės nereglamentuotos teisės aktais, vertinti gali būti naudojami kokybinio pobūdžio vertinimo (aprašomieji) metodai, pvz., pateikiami mokslinių tyrimų, stebėsenos, tam tikrų visuomenės grupių apklausos duomenys, analizės, ekspertų nuomonės, konkrečios teritorijos situacijos analizė ir pan.
Iki konkrečių ribinių verčių nustatymo teisės aktuose ir jų įsigaliojimo Tarnybos atlikti PAV ataskaitų vertinimai buvo paremti moksliniais tyrimais, publikuotais straipsniais. Minėtas teisės aktas parengtas remiantis tais pačiais moksliniais straipsniais, tyrimais ir kitais patikimais duomenimis, kuriuos Tarnyba taikė iki teisės akto įsigaliojimo, todėl gali susidaryti klaidingas įspūdis, kad Tarnyba nepagrįstai taiko teisės aktų nuostatas atgaline tvarka.
Laiške minimų konkrečių projektų čia nenagrinėjame, nes visos oficialios pastabos yra pateiktos PAV rengėjams, buvo ne viena diskusija ir pasitarimai. Pateikiame apibendrintas dažniausiai pasitaikančias problemas, kurias sprendžia Tarnybos specialistai gavę PAV dokumentus. Yra teigiama, kad identiškiems parkams taikomos skirtingos išvados.
Atkreipiame dėmesį į tai, kad nors iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad VE yra planuojamos identiškoje teritorijoje, tačiau vietovės geografinės, ekologinės savybės yra skirtingos (nėra dviejų vienodų teritorijų), todėl identiški sprendimai negali būti taikomi, o ieškomi sprendimai maksimaliai pritaikomi prie konkrečios vietos gamtinės situacijos.
Tarnybos nagrinėjamose planuojamų vėjo jėgainių parkų PAV ataskaitose neretai trūksta patikimų duomenų apie gyvąją gamtą. Atlikti tyrimus, kurių reikalauja teisės aktai, yra planuojamos ūkinės veiklos vystytojo pareiga. Vykdyti ornitologiniai tyrimai neretai būna nepakankamos trukmės, apimties arba kokybės, todėl juos reikia kartoti taikantis prie gamtos ciklų ir aktualaus metų laiko, taip pakartotinai sugaištant daugiau laiko PAV ataskaitų taisymui ir atitinkamai nagrinėjimui.
Pasitaiko atvejų, kai pateikus pastabas konkrečiam projektui PAV dokumentai negrįžta pakartotiniam vertinimui, nes atlikus papildomus ornitologinius tyrimus paaiškėja, kad visgi teritorijoje yra paukščių lizdų ir VE buvo projektuojamos jų apsaugos zonoje.
Atlikdamas PAV vystytojas turi galimybę numatyti poveikį mažinančias priemones, taip pat gali numatyti skirtingas parko vystymo alternatyvas, pvz. pateikti skirtingas vėjo elektrinių išdėstymo vietas, įvertinti skirtingo kiekio ir galingumo elektrines.
Pasitaiko atvejų, kai PAV ataskaitų nagrinėjimo metu ieškant visoms pusėms tinkamų alternatyvų, išaiškėja, kad jau yra sudarytos preliminarios nuomos sutartys su žemės savininkais, todėl atsisakyti vėjo elektrinių ar keisti jų vietas į gamtai palankesnes – vystytojams nėra priimtinas sprendimas.
Neretai nustačius galimą reikšmingą neigiamą poveikį pasiūloma itin mažai šį poveikį mažinančių priemonių. Susiduriame su situacijomis, kai skirtinguose PAV ataskaitos puslapiuose pateikiama skirtinga informacija, vėliau skiriasi informacija, kuri buvo pateikiama atliekant atranką dėl PAV ir pačioje PAV ataskaitoje.
Dažnai trūksta paaiškinimų, kokiais motyvais vadovaujantis parinktos būtent tokios reikšmingo neigiamo poveikio biologinei įvairovei išvengimo, sumažinimo ar kompensavimo priemonės.
Yra projektų, kuriuose dėl itin artimo atstumo iki paukščiams svarbių teritorijų yra numatomi sprendimai stabdyti vėjo elektrines paukščių migracijos metu. Akivaizdu, kad ši priemonė yra nuostolinga, nes keletą mėnesių nėra generuojama elektra. Ieškomi kiti technologiniai sprendimai: paukščių atpažinimo ir automatinio VE stabdymo sistemos.
Siūlomos įvairios technologijos ir jų efektyvumas gali būti labai skirtingas, priklausomai nuo gamintojų. Siekiant efektyvios paukščių apsaugos svarbu ne tik juos apsaugoti nuo tiesioginės žūties atsitrenkiant į vėjo elektrinę, bet ir neišstumti jų iš veisimosi teritorijų, užtikrinti tinkamas tiek maitinimo ir tiek veisimosi sąlygas.
Todėl net ir labai efektyvios automatinio stabdymo sistemos savaime neišsprendžia paukščių apsaugos, nes statant VE keičiasi ir vietovės kraštovaizdis (įrengiami keliai, transformatorinės ir kt. reikalinga infrastruktūra), todėl kartu gali būti prarandamos paukščių maitinimosi vietos, o tai gali sąlygoti ir populiacijos mažėjimą.
Dar vienas aspektas, kuris turi būti vertinamas PAV metu – suminis poveikis. Yra teritorijų, pvz., Krekenavos regioninis parkas, greta kurio vakarinės dalies, taip pat greta rytinės dalies yra planuojami du vėjo elektrinių parkai. Šiuose parkuose turėtų būti išvystyta ~100 VE, todėl gali būti, kad abu šie parkai gali turėti suminį poveikį paukščiams, šikšnosparniams ir kitoms rūšims. Šiuo metu nėra aiškių kriterijų, kuo vadovaujantis būtų galima įvertinti, ar suminis poveikis aplinkai yra reikšmingas bei kokių poveikio mažinimo priemonių reikėtų imtis.
Aplinkos ministerijos konsultacinio audito 2024 m. parengtose rekomendacijose nurodyta, kad pagal Aplinkos apsaugos agentūros 2019 – 2023 m. priimtas ir galiojančias atrankų dėl PAV išvadas, kad PAV neprivalomas ir priimtus sprendimus, kad planuojama ūkinė veikla atitinka aplinkos apsaugos ir kitų teisės aktų reikalavimus, sausumoje galėtų būti įrengiami bendros galios 7190 MW (7,19 GW) vėjo elektrinių parkai ir 700 MW vėjo elektrinių parkas jūroje.
Tačiau iš susitikimų metu su PAV rengėjais ir vystytojais suprantame, kad ne visose vietose, kuriose PAV parodė galimą vėjo energetikos plėtrą, ta plėtra realiai įvyksta – dėl ribojimų, susijusių su elektros perdavimo tinklų infrastruktūros nepakankamumu ir kt. Manome, kad tokių problemų būtų buvę galima išvengti, jeigu Lietuvoje būtų strateginis planas VE vystymui, atsižvelgiant į visus lemiančius faktorius.
Mažieji ereliai rėksniai stabdo vėjo energetiką?
Labai dažnai girdime, kad vėjo energetikai „rūpesčių kelia” mažasis erelis rėksnys. Tai į Raudonąją knygą įtraukta paukščių rūšis, kurios populiacija Lietuvoje šiuo metu laikoma mažėjančia. Be to, vadovaujantis Paukščių direktyva ES šalys narės šios rūšies apsaugai turi steigti saugomas teritorijas.
Ši rūšis yra jautri žmogaus ūkinei veiklai, ypač miškų kirtimams. Pagal Mažojo erelio rėksnio apsaugos planą, patvirtintą Aplinkos ministro 2015 m. Lietuvoje gali perėti 1900-2900 porų šių erelių (duomenys iki plano paskelbimo). Europos Komisijos ataskaitose, kurias teikė Lietuva už 2013-2018 m. laikotarpį šios rūšies ataskaitoje remiantis monitoringo, tyrimų duomenimis nustatyta, kad populiacijos gausumas 1400-1900 porų.
Argumentas, kad Lietuvoje yra daug šios rūšies porų – yra normalus, nes Lietuva kartu su Latvija yra rūšies populiacijos epicentre. Lietuvoje, kuri sudaro vos apie 1 % arealo, yra net 10 % pasaulinės populiacijos ir apie 20 % ES erelių populiacijos.
Viešuose komentaruose yra teigiama, kad „Lietuvos žemėlapyje pažymėjus mažųjų erelių rėksnių lizdus ir jų apsaugos zonas – nebelieka laisvos erdvės planuoti vėjo elektrines”. Tarnybos ekspertų – ornitologų nuomone šis teiginys nėra pagrįstas ir gali daugelį žmonių klaidinti.
Citata iš rūšies apsaugos plano: „Didžiausia žinoma perinčių porų koncentracija yra Šiaurės Lietuvoje, kur šimte kvadratinių kilometrų peri vidutiniškai 8 poros. Gausiai paplitęs Vidurio ir Rytų Lietuvoje, kur šimte kvadratinių kilometrų atitinkamai peri vidutiniškai 5 ir 4 poros. Perinčių porų tankumas labai priklauso nuo perėjimo ir mitybos buveinių gausos, jų pasiskirstymo, antropogeninės apkrovos, todėl net gretimose vietovėse erelių gausa labai skiriasi.”
Jei uždėtume 2 km apsaugos zoną aplink žinomus lizdus, kaip dabar siūloma VE kriterijų dokumente, laisvos vietos Lietuvoje tikrai lieka VE veiklai vystyti. Tad net jei labai idealiu atveju populiacija būtų maksimali (tačiau ši tikimybė nėra reali, nes šių paukščių populiacija mažėja) ir žinotume bei saugotume kiekvienos poros lizdą – būtų dengiama kiek mažiau nei pusė Lietuvos ploto.
Mažasis erelis rėksnys yra svarbi biologinė rūšis areale ir mes esame atsakingi už jos išsaugojimą pasaulyje labiau nei kas kitas. Žinant, kad populiacija mažėja ir kad bendradarbiaujant, atliekant kokybiškus tyrimus ir planavimo metu ieškant vietų, kur poveikis aplinkai mažiausias, tikrai galima rasti vietų, kur vystymo ir apsaugos interesų sankirtos nėra.
Europos Komisija savo ataskaitose ir planuose dėl vėjo elektrinių diegimo pateikia rekomendacijas, kurios galėtų sumažinti konfliktus su biologine įvairove. Komisija ragina užtikrinti vėjo elektrinių projektų vystymo vietas, kurios neprieštarautų gamtos atkūrimo tikslams. Šios zonos dažnai orientuotos į mažesnės ekologinės vertės žemės naudmenas, pavyzdžiui, intensyviai naudojamas žemės ūkio teritorijas, vengiant miškų ir jautrių buveinių, kur gyvena nykstančios rūšys, tokios kaip ereliai.
[1] Asmuo turi teisę apskųsti viešojo administravimo subjekto priimtą administracinį sprendimą ar kitokį viešojo administravimo subjekto atsakymą į asmens prašymą ar skundą arba veiksmą (neveikimą), taip pat viešojo administravimo subjekto vilkinimą atlikti jo kompetencijai priskirtus veiksmus šio įstatymo nustatyta tvarka per vieną mėnesį nuo administracinio sprendimo ar atsakymo įteikimo (paskelbimo) asmeniui šio įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka dienos ar veiksmo (neveikimo) arba vilkinimo paaiškėjimo asmeniui dienos tam pačiam viešojo administravimo subjektui arba aukštesniam pagal pavaldumą viešojo administravimo subjektui, arba kitų įstatymų, reglamentuojančių ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimą, nustatyta tvarka išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijai, arba administraciniam teismui.
