Jeigu paklaustumėte mokslininkų, kokie dalykai mums suteikia žinių apie žmonijos praeitį, ko gero, jie neužsikirsdami pradėtų vardinti rašytinių šaltinių ir archeologinių radinių svarbą. Žmonija, per visą savo gyvavimo laikotarpį, smarkiai evoliucionavo. Nuo žiebiančių ugnį su titnagu tapome kuriančiais dirbtinį intelektą ir tyrinėjančiais kosmosą.
Tačiau kai kurie dalykai per tūkstančius metų išlaikė stabilumą, ir vienas iš tokių – sūris bei jo vartojimas. Tiesa, senovės civilizacijų žmonėms itin nustebtų sužinoję, kiek skirtingų rūšių sūrių, jo patiekimo ar vartojimo būdų yra šiais laikais.
9 tūkstančių metų istorija
Manoma, jog, prisijaukinę gyvulius, jų pieną žmonės pradėjo vartoti prieš maždaug 9 tūkstančius metų. Vėliau senovėse civilizacijų mitybą papildė ir kiti pieno gaminiai. Pavyzdžiui, prieš tūkstančius metų sūris buvo atrastas atsitiktinai. Remiantis viena iš versijų, kaip tai įvyko, teigiama, kad pienas buvo laikomas džiovintuose ėriukų skrandžiuose, o ten esantys fermentai jį tiesiog suraugino, sustandino ir taip atsirado sūris.
Pasak istorikų, Lietuvos teritorijoje pieną duodančius gyvulius pradėta auginti prieš 4-5 tūkstančius metų, vėliau iš jo pradėti gaminti sūriai, sviestas, varškė ar grietinė. O XIX a. pienininkystė pradėta plėtoti daugelyje dvarų. „Dvaro“ pienas iki šiol yra išlaikęs dvaruose gaminto pieno skonį, o šiandien naudojamos technologijos leidžia atskleisti geriausias šio produkto savybes.
„Gamindami sūrį, varškę ar sviestą, mes naudojame modernias technologijas. Tai mums leidžia užtikrinti, kad vartotojams pateikiame geriausią įmanomą gaminį. Pavyzdžiui, mūsų sviestas tepasi lengviau nei bet kuris kitas sviestas, o juk tai ypač svarbu kiekvienam vartotojui. „Dvaro“ varškė yra visiškai natūrali ir turinti daug baltymų – 100 gramų gaminio yra net 18 gramų baltymų. Žinoma, reikia paminėti ir varškės sūrį, kurio specialus su geografine vietove siejamas ženklinimas liudija, kad niekur kitur pagamintas toks gaminys negali būti.
Be to, griežtai reglamentuotas yra ne tik jo receptas, tačiau ir forma“, – subtilybėmis dalijasi bendrovės „Pieno žvaigždės“ filialo „Kauno pienas“ vyriausioji technologė Edita Stasytienė. Vyriausioji technologė priduria, kad nors šiais laikais produktų gamyboje taikomos moderniausios technologijos, varšės sūrių gamyboje didelę gamybos dalį sudaro rankų darbas.
Dabar sūris yra neatsiejama žmonių mitybos dalis. Įvairūs istoriniai šaltiniai rodo, kad tai nepasikeitė per tūkstantmečius. Šio gaminio vartojimo tradicijas ypač puoselėjo senovės romėnai ir graikai. Apie jo svarbą kasdieninėje mityboje byloja ir tai, kad, pavyzdžiui, apie fetos sūrį savo epe „Odisėja“ rašė pats Homeras.
Kad sūris buvo gaminamas prieš kelis tūkstančius metų, leidžia teigti ir pieno riebalų pėdsakai senoviniuose keramikos fragmentuose. O prieš porą dešimtmečių archeologai Kinijoje padarė stulbinantį atradimą – atkasę 3600 metų senumo kapą, rado mumiją ant kurios kaklo buvo paslaptinga medžiaga, išdėliota tarsi papuošalas. Tik šiemet, užbaigus tyrimą, paskelbtas verdiktas – ant mumijos kaklo rastas seniausias pasaulyje iki šiol žinomas sūris. Senovės civilizacijose mirusieji dažnai būdavo laidojami su maistu, tikint, kad jie galės maitintis ir pomirtiniame gyvenime.
Maisto lentos
Keičiantis epochoms, atsirado ir skirtingi įvairių gaminių pateikimo būdai. Pastarąjį dešimtmetį sparčiai ėmė populiarėti vadinamosios maisto lentos – išskirtinis ir gurmaniškai atrodantis maisto patiekimo būdas, kai ant vienos lentos derinami įvairūs gaminiai, tokie kaip sūriai, mėsos gaminiai, vaisiai, daržovės ar kiti užkandžiai.
Tiesa, tokią idėją irgi pasiskolinome iš praeities žmonių, nes maisto lentų ištakos siekia dar XV a. Prancūziją. Tačiau pastarąjį dešimtmetį maisto lentų mada vėl įgavo pagreitį jau vien dėl socialinių tinklų įtakos mūsų gyvenimams. Juk svarbu, kad maistas būtų ne tik skanus, bet ir gražiai atrodytų, o sūrio ar mėsos lentos šią funkciją puikiai atlieka.
Ant lentų sūriai, mėsos ar kiti gaminiai, dabar patiekiami tiek restoranuose, tiek ir įvairiuose renginiuose, tikintis, kad kartu tai paskatins ir dalijimosi maistu kultūrą bei bendravimą tarp svečių.
Tačiau, kad pasimėgautume gurmaniškais užkandžiais, nebūtina keliauti į prabangius restoranus. Visa tai galima pasidaryti patiems namuose. Bendrovės „Pieno žvaigždės“ filialo „Kauno pienas“ vyriausioji technologė Edita Stasytienė dalijasi lengvai įgyvendinamu vadinamosios „sūrio lentos“ variantu.
Vietoj saldaus deserto – „sūrio lenta“
· Riekelėmis ar gabaliukais supjaustyti įvairūs ,,Dvaro“ sūriai – varškės sūris, rūkytas varškės sūris, džiovintas varškės sūris, fermentinis varškės sūris;
· Riekelėmis pjaustytos kriaušės;
· Raudonosios ir žaliosios besėklės vynuogės;
· Datulės ir žaliosios per pusę perpjautos figos;
· Slyviniai pomidorai;
· Mėgstama uogienė. Puikiai tiks apelsinų, figų ar aviečių;
· Gabaliukais pjaustytas sviestas;
· Krekeriai ir duonos riekelės.
Viską supjaustykite ir, pasitelkę fantaziją, išdėliokite. Nepraėjus ir 5 minutėms vaišinkite artimuosius, svečius ar patį save.
