Artėjant šventėms daugybė suaugusiųjų lūkuriuoja prie žaislų lentynų svarstydami, kokia dovana iš tiesų pradžiugintų jauniausius šeimos narius: geriau lėlė ar lavinanti dėlionė, o gal stalo žaidimas, ar vis dėlto mašinėlė? Į dovanų paieškas tėvai kasmet ruošiasi vis anksčiau – tai rodo pastaruosius trejus metus „Maximoje“ jau lapkričio pradžioje augantys žaislų pardavimai.
Vaikų psichologė psichoterapeutė pastebi, kad neretai vaikams dovanos parenkamos netikslingai, tad kartu su lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ atstovais dalinasi keliais patarimais, kurie palengvins galvojimą, ką dėti vaikams po eglute.
Lietuviško prekybos tinklo „Maxima“ duomenimis, kasmet tinklo parduotuvėse vidutiniškai parduodama 2,7–2,9 milijonai žaislų. Reikšmingai žaislų pardavimai ūgteli lapkričio ir ypač gruodžio mėnesiais, kai pirkėjai pradeda aktyviai pirkti dovanas vaikams – duomenys rodo, kad penktadalis pirkėjų į krepšelį įsideda bent vieną žaislą.
„Artėjant šventėms auganti paklausa žaislams būna akivaizdi – tai rodo ir didėjanti vidutinė vieno pirkėjo išleidžiama suma žaislų krepšeliui. Vieni žaislams linkę išleisti daugiau, rinkdamiesi brangesnius visame pasaulyje žinomų prekių ženklų žaislus ar tiesiog pirki jų daugiau, o kiti – mažiau.
Be to, pastebime, kad pirkėjai visada laukia žaislų kategorijos nuolaidų ar specialių kainos pasiūlymų, kad galėtų pasirūpinti norimais žaislais, stalo ar kortų žaidimais pigiau, ir taip sutaupyti. Tad artėjant šventėms iš anksto pasirūpiname reikšmingomis nuolaidomis žaislams, kad pirkėjams gruodį išlaidos būtų mažesnės“, – prieššventinius gyventojų įpročius komentuoja Indrė Trakimaitė-Šeškuvienė, „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė.
Kaip suprasti, ar žaislų nėra per daug?
Vaikų psichologė psichoterapeutė Sonata Vizgaudienė pasakoja, kad žaisdami vaikai pažįsta pasaulį, lavina jusles, mąstymą, kūrybiškumą, todėl tai yra neatsiejama raidos dalis, o žaislai – svarbi priemonė mažųjų žaidimuose.
„Žaidimą galima susikurti ir skaičiuojant lauke lapus, tačiau žaislai vaikams būtini – juk ne veltui žmonės gaminosi juos nuo senų senovės iš akmenėlių, šakelių, drožė iš medžio, siuvo. Tad dovanoti vaikams žaislus yra visiškai normalu. Ar žaislų gali būti per daug? Tikrai taip – esant per didelei stimuliacijai, nebelieka pasitenkinimo, dingsta susidomėjimas.
Šiuolaikiniai vaikai turi tikrai daug žaislų, tačiau čia svarbu pabrėžti, kad nereikia pulti nerimauti – reikšmingas ne kiekis savaime, bet tai, ar vaikas turi sau svarbių žaislų pagal individualius polinkius“, – pasakoja S. Vizgaudienė.
Svarbiausia yra gerai suprasti, kas vaikui patinka, o kas – ne
Anot specialistės, neigiamos perteklinės stimuliacijos didelis kiekis žaislų nesukels tada, jei vaikas aktyviai naudoja tuos žaislus, kuriuos labai mėgsta. Pavyzdžiui, jeigu vaikui patinka automobiliai ar lėlės, gausi jų kolekcija jam teiks malonumą ir tarnaus kaip pozityvi priemonė.
„Blogai yra tada, kai vaikas turi kalną žaislų, bet naudoja tik kelis mylimiausius, o kiti guli neliečiami ar net neišpakuoti. Tėvai turi labai akylai pasižvalgyti po vaikų kambarį ir pastebėti, kokio profilio žaislai užsistovi, o kokie sulaukia jų dėmesio.
Prieš Kalėdas labai patariu tėvams išsakyti giminaičiams bei draugams, jaučiantiems pareigą įteikti dovanas jų atžaloms, kas vaiką džiugina, o kas ne. Nereikia to bijoti – net neįsivaizduojate, kaip palengvinsite artimiesiems gyvenimą, kartu išvengdami vaikų persotinimo nereikalingais daiktais“, – pataria S. Vizgaudienė.
Ar tinkamus žaislus perka tautiečiai?
„Maxima“ tinklo duomenimis, visų laikų populiariausias žaislas yra automobilių modeliukai – tiek žvelgiant pagal atskiras prekes, tiek pagal žaislų kategorijas – žaislinių automobilių modelių nuperkama daugiausiai.
„Niekada neblėsta ir muilo burbulų populiarumas, tarp perkamiausiųjų penketo taip pat rasime stalo žaidimus bei „Lego“ konstruktorius, kūrybinius lavinamuosius rinkinius. Iš žaislų gausos išsiskiria žaidimo „Uno“ kortų pardavimai, taip pat plastilino lipdymo masės.
Šiemet stebime tendenciją, kad pirkėjai vis labiau domisi interaktyviais ir pliušiniais žaislais, kurių asortimentą papildėme atsižvelgdami į naujausias madas tarptautinėse žaislų mugėse. Prognozuojama, kad būtent interaktyvūs žaislai šiemet bus patys populiariausi“, – pasakoja „Maximos“ Komunikacijos ir korporatyvinių ryšių departamento direktorė I. Trakimaitė-Šeškuvienė.
Vaikų psichologė psichoterapeutė S. Vizgaudienė šypsosi – žaisliniai automobiliai ir muilo burbulai, turbūt, niekada neišeis iš mados, nepaisant naujoviškų interaktyvių žaislų alternatyvų. Anot jos, nors stengiamės atsiplėšti nuo lyčių stereotipų, vis dėlto dauguma berniukų jaučia trauką automobilių modeliukams ir šis žaislas tikrai juos džiugina, įtraukia.
„Nestebina ir muilo burbulų populiarumas, nes šis paprastas, rodos, vienkartinis žaislas sukelia daug gerų emocijų „čia ir dabar“, o procesas niekada nenusibosta. „Lego“ konstruktoriai apskritai yra fenomenas – dėl matomo, apčiuopiamo rezultato šis žaidimas įtraukia vaikus nepaisant jų lyties ir amžiaus. Pats konstravimo procesas vaikams įdomus, turintis iššūkių, bet nėra per sudėtingas.
Vis tik svarbu paisyti, koks amžius nurodomas ant konstruktoriaus – retais atvejais vaikams galima duoti vyresniems skirtus žaidimus“, – įžvalgomis apie tautiečių perkamiausius žaislus dalijasi S. Vizgaudienė, platformos „visipsichologai.lt“ partnerė.
Į ką kreipti dėmesį renkant žaislus dovanoms?
Specialistė pažymi, kad vaikų amžiaus labai svarbu paisyti perkant bet kokius žaislus ir duoda patarimą, kaip susiorientuoti, renkant dovanas. Pasak jos, maždaug iki 10 metų vaikams itin įdomūs vaidmenų žaidimai ir, atitinkamai, priemonės, padedančios juos išpildyti – tai lėlės, įvairios figūrėlės, mašinėlės, pliušiniai žaislai – paprasti ar interaktyvūs:
„Nuo 10 metų amžiaus prasideda pereinamasis laikotarpis prieš paauglystę ir vaidmenų žaidimai praranda aktualumą, vaikams daug labiau reikia priemonių, padedančių veikti – konstruoti, lipdyti, lavinti kūrybiškumą, mąstyti. Svarbu, kad veikla atitiktų individualius vaikų polinkius.“
Lavinamieji ir stalo žaidimai prilygsta abipusiam įsipareigojimui
S. Vizgaudienė atkreipia dėmesį, kad tėvų ir giminaičių perkami stalo arba lavinamieji žaidimai dažnai atspindi suaugusiųjų lūkesčius, bet ne vaikų polinkius. Ji pastebi, kad neretai vaikams perkami stalo žaidimai tikintis, kad tai taps šeimos ritualu arba, kad, jei šeimoje yra 2–3 atžalos, jais bus žaidžiama savarankiškai.
„Tėvai turi suprasti, kad stalo žaidimai yra įsipareigojimas jiems patiems – jeigu jie neskirs laiko, neįsitrauks, vaikai nesusidomės. Būkime sąžiningi – suaugę ne visada iš pirmo karto perpranta sudėtingesnius stalo žaidimus, tad sunku tikėtis, kad vaikai susikaups nuosekliai skaityti instrukcijas ir aiškintis taisykles. Gal daug dažniau ir smagiau su savo paaugliais sužaisite kortų žaidimą?“ – pataria S. Vizgaudienė.
Pasak specialistės, įvairių lavinamųjų žaidimų pirkimas taip pat neretai būna tėvų užgaida – juk logika sako, kad tokie žaislai naudingi vaikų raidai, lavina jų gebėjimus. Tačiau, jeigu žaislas neatliepia individualių vaiko polinkių, jis neatliks funkcijos ir taps dar vienu pertekliniu daiktu.
„Kartais daug geriau vaikui padovanoti plastilino lipdymo masę, net jeigu nesuprantate, kaip toks daiktas gali patikti. O iš tiesų vaikams labai įdomu tyrinėti pasaulį per lytėjimo pojūčius, stebėti kiek ta masė išsitempia, kaip ją galima suformuoti – tai įtraukiantis ir net meditatyvus procesas, naudingas visomis prasmėmis. Todėl noriu pakartoti pagrindinį principą renkant žaislus – pastumkite šalin savo lūkesčius ir atidžiai stebėkite, kas teikia malonumą vaikams“, – pabrėžia psichologė psichoterapeutė.
