Seimo narys socialdemokratas Eugenijus Sabutis siūlo keisti Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo įstatymą, kad būtų galima sutvarkyti „tris kartus daugiau savivaldybių kelių ruožų“.
Šiuo metu KPPP įstatymas numato, kad ne mažiau kaip pusė paskirtų lėšų privalo būti naudojamos vietinės reikšmės keliams tiesti, rekonstruoti ir kapitališkai remontuoti. Registruotu projektu siūloma atsisakyti reikalavimo kelius remontuoti tik „kapitališkai“. Šis sprendimas leistų efektyviau panaudoti valstybės lėšas ir pagerinti kelių būklę visose savivaldybėse.
„Dabartinis reglamentavimas neleidžia savivaldybėms lanksčiau planuoti kelių priežiūros darbų. Siūlome atlaisvinti šiuos pančius ir vietoje privalomo kapitalinio remonto savivaldai leisti pačiai pasirinkti, kaip tvarkyti kelius. Taip būtų galima sutvarkyti gerokai daugiau kelių, nes paprastas remontas yra ženkliai pigesnis ir dažnai jo pakanka. Tokiu būdu būtų galima sutvarkyti tris kartus daugiau kelių ruožų“, – įsitikinęs E. Sabutis.
Socialdemokratas pažymi, kad 2024 m. savivaldybių vietinės reikšmės kelių tinklui buvo skirta tik 179 mln. eurų.
„Tuo tarpu kokybės reikalavimų neatitinka per 42 proc. vietinės reikšmės kelių. Kiekvienais metais šis skaičius tik auga. Šių kelių sutvarkymui reikia virš 4 milijardų eurų. Skiriamas finansavimas neatliepia net minimalių poreikių. Ta sąlyga, kad pusė sumos turi būti skiriama kapitaliniam remontui, trukdo savivaldybėms sumaniau tvarkytis“, – pabrėžia E. Sabutis.
Parlamentaras įsitikinęs, kad „savivalda geba pati nustatyti ir priimti sprendimus, ar kelią remontuoti kapitališkai, ar užteks ir paprastojo remonto“.
„Siūlome išbraukti reikalavimą, kad remontas privalo būti kapitalinis. Tegu savivaldybės sprendžia pačios. Nesunku apskaičiuoti, kad tai leistų sutvarkyti daug daugiau kelio ruožų – tvarkomų kelių skaičius išaugtų daugiau nei tris kartus“, – pažymi Seimo Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos narys E. Sabutis.
Įstatymo pataisas jis teikia drauge su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariais – Ričardu Juška, Guoda Burokiene, Domu Griškevičiumi, Rita Tamašuniene, Kęstučiu Masiuliu, Bronislavu Mateliu ir Kęstučiu Navicku.
