Seimas priėmė svarbų Valstybinės kalbos įstatymo pakeitimą. Jui siekiama įtraukti naują 71 straipsnį, kuris įpareigos juridinius ir fizinius asmenis užtikrinti aptarnavimą lietuvių kalba.
Be to, darbuotojai, tiesiogiai bendraujantys su žmonėmis, privalės atitikti Vyriausybės patvirtintus numatytus kalbos lygius.
Taip pat visos prekės ir teikiamos paslaugos turės būti ženklinamos valstybine kalba.
Įstatymo pakeitimas palies ne tik darbdavius bei jų darbuotojus, turinčius pareigą Lietuvos gyventojus aptarnauti lietuvių kalba, tačiau ir individualia veikla užsiimančius asmenis, pavyzdžiui, pavėžėjus, grožio paslaugų teikėjus.
Kalbos lygio reikalavimai įvairioms pareigybių kategorijoms nustatyti Vyriausybės nutarime.
Pavyzdžiui, pagal Nutarimą, A2 (pradedančiojo) kalbos lygis nustatytas tiesiogiai su žmonėmis bendraujantiems paslaugų teikėjams (pvz., vairuotojams, padavėjams, pardavėjams).
A2 kalbos lygis reiškia, jog paslaugos teikėjas turi gebėti suprasti trumpas ir aiškias žinias, tiek žodžiu, tiek raštu, kasdieninėmis temomis.
B1 kalbos lygis nustatytas švietimo, kultūros, sveikatos priežiūros, socialinės apsaugos darbuotojams, kurie turėtų gebėti savarankiškai bendrauti įvairiomis temomis.
Kitų kategorijų darbuotojams, pavyzdžiui: aviacijos darbuotojams, nustatyti aukštesni kalbos lygio reikalavimai.
Išimtys pabėgėliams iš Ukrainos
Siekiant padėti karo pabėgėliams iš Ukrainos įsitraukti į Lietuvos darbo rinką, numatytos tam tikros išimtys.
Užsieniečiams, kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvoje, kalbos reikalavimai nėra taikomi 3 metus nuo apsaugos suteikimo.
Kiekvienas ukrajinietis turi 3 metus, per kuriuos privalės išmokti lietuvių kalbą iki reikiamo lygio.
Tam tikroms profesijoms teisės aktai numato ir kitokias taisykles dėl lietuvių kalbos žinių.
Pavyzdžiui, įprasta tvarka užsienietis, siekiantis įgyti sveikatos priežiūros darbuotojo licenciją, privalo pateikti B1 valstybinės kalbos lygį patvirtinantį dokumentą.
Tuo tarpu karo pabėgėliams iš Ukrainos licencija gali būti suteikta netaikant kalbos lygio reikalavimo, jei asmuo pateikia įrodymus, jog mokosi lietuvių kalbos bei įrodymus, jog pasieks reikalaujamą kalbos lygį per 2 metų laikotarpį skaičiuojant nuo licencijos išdavimo.
Ką tai reiškia darbdaviams ir paslaugų teikėjams?
Įsigaliojus įstatymo pakeitimui, ne tik darbdaviai, bet ir individualią veiklą vykdantys asmenys privalės užtikrinti aptarnavimą lietuvių kalba bei pasirūpinti, kad suėjus Įstatymo pakeitime nustatytiems terminams specialų teisinį statusą turintys užsieniečiai būtų pasiekę reikiamą lietuvių kalbos žinių lygį.
Pokyčiams galima ruoštis jau dabar
Seimui priėmus Įstatymo pakeitimus, numatančius lietuvių kalbos žinių reikalavimus dirbantiems bei individualia veiklą vykdantiems užsieniečiams įsigalios 2026 m. sausio 1 d.
Nors Įstatymo pakeitimo priėmimo atveju reikalavimas užtikrinti reikiamą lietuvių kalbos lygį įsigaliotų tik po 2 metų, šiems pakeitimams galima ruoštis jau dabar.
Tai yra įsivertinti paslaugas teikiančių darbuotojų ir partnerių, kurie yra užsieniečiai, kalbos žinių lygį.
Taip pat įvertinti galimas technologines galimybes kalbos ribai įveikti, pavyzdžiui, pasitelkiant naujoviškas AI technologijas.
Komentuoja teisės firmos „Sorainen“ vyresnioji teisininkė Aurelija Daubaraitė ir teisininko padėjėja Kotryna Liutkutė
