Naujausias Lietuvos moksleivių gyvensenos ir sveikatos tyrimas (toliau – HBSC) atskleidė, kad Lietuvoje kas penktas mokinys turi antsvorį arba nutukimą, o daugiau nei trečdalis mokinių nepatenkinti savo kūno formomis ir mano, kad yra per stori.

Visavertė, subalansuota mityba – reikšmingas veiksnys siekiant užtikrinti optimalią vaiko ir paauglio raidą, norint palaikyti ir stiprinti sveikatą, gerinti emocinę savijautą, užtikrinti optimalias kognityvines funkcijas.

Kasdienės vaikų mitybos įpročiai turi tiesioginės įtakos savijautai: dėl to, kad vartojama per mažai vaisių, uogų, daržovių, per gausiai – menką maistinę vertę turinčių gaminių, gali atsirasti lėtinių sutrikimų, psichosomatinių nusiskundimų, mažėja darbingumas, greičiau pavargstama.

Per mažai vaisių ir daržovių

Naujausi HBSC tyrimo rezultatai atskleidė, kad Lietuvos vaikai nepakankamai vartoja vaisių ir daržovių: tik kiek daugiau nei trečdalis mokinių bent kartą per dieną vartoja vaisių (32 proc.) ir daržovių (35 proc.). Grūdinių kultūrų kas dieną valgo tik penktadalis, ankštinių gaminių – tik kas vienuoliktas mokinys.

Sveikatai palankesnius gaminius dažniau renkasi merginos nei vaikinai, taip pat – jaunesnių klasių moksleiviai. Vyresniame mokykliniame amžiuje sveikatai palankesnių gaminių pasirinkimas ima mažėti.

Renkasi mažiau sveikus gaminius

Tyrimo rezultatai taip pat atskleidė, kad mokiniai nevengia sveikatai mažiau palankių, tai yra menką energetinę ir maistinę vertę turinčių produktų: kas šeštas mokinys kasdien vartoja saldumynų ar saldintų pieno gaminių, dešimtadalis – saldintų gazuotų gėrimų, kas penktas į kasdienės mitybos racioną įtraukia kavą, o penki nuošimčiai – ir energinių gėrimų.

Moksleivės merginos dažniau linkusios vartoti saldumynų ir kavos gėrimų, moksleiviai vaikinai – gazuotų saldintų gėrimų ir energinių gėrimų.

Mažiau palankių maisto gaminių (išskyrus kavą ir energinius gėrimus) pasirinkimas būdingesnis jaunesnių klasių jaunuoliams. Lietuvos mokinių pasirinkimo įpročiai pernelyg nesiskiria nuo kitų penkiasdešimties HBSC šalių vidurkio: vyrauja panašios tendencijos, tik verta pastebėti, kad Lietuvos mokinių saldintų gazuotų gėrimų vartojimas, ypač vyresnėse klasėse, reikšmingai mažesnis lyginant su kitomis šalimis.

„Tinkami vaikų ir paauglių mitybos įpročiai lemia kasdienės savijautos, energijos apykaitos procesus, didesnes kognityvinės veiklos galimybes, mažina lėtinių ligų vystymosi riziką vyresniame amžiuje. Sveikatai palankesnio pasirinkimo įgūdžiai turi būti ugdomi ne stichiškai, o su tikslu formuoti kasdienius įpročius“,  – įsitikinęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Visuomenės sveikatos fakulteto Sveikatos tyrimų instituto mokslo darbuotojas dr. Tomas Vaičiūnas.

Valgymo režimas

Sveikatą tausojančiai mitybai svarbus ne tik maisto pasirinkimas, bet ir reguliarus valgymo režimas. Kasdienis visavertis pusryčiavimas mažina užkandžiavimo poreikį ir menkos maistinės vertės gaminių suvartojimą. Be to, pusryčiavimas susijęs su moksleivių darbingumu mokykloje – pusryčių praleidimas gali apsunkinti gebėjimą susikaupti ir įsiminti duomenis.

Naujausi tyrimo rezultatai atskleidė, kad kas dieną pusryčiauja mažiau nei pusė Lietuvos mokinių (49 proc.),dažniau pusryčius praleidžia mergaitės ir vyresnių klasių mokiniai. HBSC šalių kontekste Lietuvos rodiklis yra vienas prastesnių – Lietuvoje mokiniai yra linkę labiau praleisti pusryčius nei daugumoje HBSC šalių.

„Tyrime taip pat paaiškėjo, kad penktadalis mokinių turi antsvorį arba yra nutukę, o keturios iš dešimties merginų ir ketvirtadalis vaikinų save identifikuoja kaip per storus (ar turinčius antsvorio). Didesnis kūno svoris ir prastesnis savo kūno vertinimas būdingesnis jaunuoliams, turintiems mažiau sveikatai palankių mitybos įpročių“,  – pastebėjo  Sveikatos tyrimų instituto vyriausiasis mokslo darbuotojas prof. dr. Kastytis Šmigelskas.