Įsitikinimų netrūksta jokioje gyvenimo srityje. Bankininkystė – ne išimtis. Šių metų liepos mėnesį Finansų ministerijai kartu su Lietuvos banku (LB) pateikus naują būsto paskolų refinansavimo projektą, atsigavo ir populiariausi įsitikinimai, susiję su šia sritimi.
Remiantis šiais mitais, refinansuoti būsto paskolą yra brangu, ilgai užtrunka ir apskritai nėra prasmės to daryti. Bankų sektoriaus atstovai siūlo vengti skubotų išvadų ir vadovautis faktais.
Refinansavimas neapsimoka?
Klaidingą įsivaizdavimą, kad refinansuoti būsto paskolos neapsimoka, galima paneigti iš karto. LB duomenimis, mūsų šalyje išduotų būsto paskolų suma šiuo metu viršija 12,5 mlrd. eurų. Liepos mėnesį atliktais LB skaičiavimais, refinansavę savo būsto paskolas, Lietuvos gyventojai bendrai galėtų sutaupyti iki pusės milijardo eurų – kitaip tariant, maždaug 4 proc. nuo bendros paskolų sumos.
Atskirais atvejais šis procentas gali būti ir dar didesnis. Pavyzdžiui, „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška skaičiuoja, kad savo būsto paskolas šiame banke refinansuojantys klientai, priklausomai nuo turėtos metinės palūkanų normos, vidutinę savo mėnesio įmoką atskirais atvejais gali susimažinti netgi dešimtadaliu.
Pasak J. Ivaškos, ne tokios didelės, kaip įsivaizduojama, yra ir kitos išlaidos, susijusios su būsto paskolos refinansavimu: nekilnojamojo turto vertinimas, notaro mokestis, kredito sutarties administravimo mokestis ir pan. „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius atkreipia dėmesį, kad tiksliai suskaičiuoti visų išlaidų neįmanoma, kadangi jos priklauso nuo daugybės veiksnių: pradedant pačios paskolos sąlygomis, baigiant notarų ir turto vertintojų įkainiais.
„Tarkime, vidutinės išlaidos turto vertintojui yra 300 Eur. Vardan paprastumo, laikykime, kad tiek pat išleisime ir notarui. Šiuo metu „Urbo“ bankas netaiko kredito sutarties administravimo mokesčio, tad čia išlaidų nepatirsite.
Tiesa, prisidės smulkios išlaidos – turto pirminio įkeitimo išregistravimo mokestis, kredito lėšų pervedimo mokestis ir pan. – bet jos nesudarys daugiau nei keliasdešimt eurų“, – skaičiuoja J. Ivaška, pridurdamas, jog šiuo metu vidutinė kliento patirtų būsto paskolos refinansavimo išlaidų kompensacija „Urbo“ banke sudaro apie 654 Eur.
Anot „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktoriaus, atsižvelgus į tai, kiek galima sutaupyti refinansavus būsto paskolą, aišku tampa viena – argumentas, kad refinansavimas „neapsimoka“, yra klaidingas.
Laikas – irgi pinigai
Neretai gyventojai taip pat klysta, įsivaizduodami, kiek laiko reikės skirti pačiam refinansavimo procesui. J. Ivaškos teigimu, visas procesas nuo konkretaus refinansavimo poreikio išsakymo iki galutinio būsto paskolos perkėlimo į „Urbo“ banką vidutiniškai trunka nuo keliolikos dienų iki mėnesio.
„Taip pat nederėtų pamiršti, kad ir pats procesas yra mažiau jautrus laiko stygiui, nes būstą klientas jau yra įsigijęs. Tuo tarpu praktiškai visi paskolos refinansavimo veiksmai atliekami elektroninėje erdvėje ir fiziškai klientui vykti niekur nereikia“, – sako jis.
Dar kartą atkreipdamas dėmesį į tai, jog kiekvienu atveju privaloma skaičiuoti ir spręsti individualiai, „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius pabrėžia, kad šiuo metu sklindantys mitai apie būsto paskolos refinansavimą yra neteisingi.
„Manau, kad būsto paskolos refinansavimo procesas Lietuvoje veikia be priekaištų. Visų pirma, būsto paskolų segmente yra didžiulė konkurencija tarp bankų, natūraliai mažinanti šios paslaugos kainą. Itin palankios sąlygos refinansuojant savo būsto paskolą gyventojams sudarytos ir iš įstatyminės pusės.
Mano nuomone, gyventojams jau dabar yra sudarytos visos sąlygos naudotis galimybe refinansuoti būsto paskolą ir už prisiimtus finansinius įsipareigojimus mokėti mažiau“, – užbaigia J. Ivaška.