Vasarai įsibėgėjus prie vandens telkinių galima išvysti vis daugiau žmonių, atvykusių su savo keturkojais draugais. Tokios išvykos gyvūnų šeimininkams neretai kelia stresą – augintiniai ne tik gali sukelti nepatogumų kitiems, bet ir juos tenka saugoti nuo aplinkos pavojų bei karščio. Kaip pasirūpinti keturkojų saugumu, pataria specialistai.
Nors laiko leidimas su augintiniu paplūdimyje gali būti smagi patirtis, anot ekspertų, norint apsisaugoti nuo pavojų, svarbu laikytis tinkamų atsargumo priemonių: atsižvelgti į higienos normas, tinkamai pasiruošti išvykai ir jos metu atidžiai stebėti savo keturkojo draugo sveikatą.
Taip pat vertėtų prisiminti, kad ne visuose paplūdimiuose leidžiama būti su augintiniu, todėl prieš ruošiantis vykti prie vandens telkinių patariama pasidomėti, kur yra gyvūnams pritaikyti paplūdimiai. Tokių vietų Lietuvoje yra visuose didžiuosiuose kurortuose.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės Lauros Vanagaitės teigimu, gana dažnas draudimas paplūdimiuose lankytis su augintiniais yra nustatytas ne veltui. Visų pirma, žmonėms, alergiškiems katėms arba šunims, šių gyvūnų buvimas viešose vietose, kaip paplūdimiai, gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų.
„Karštą dieną ir esant tarp daugelio žmonių paplūdimyje gyvūnai gali būti nenuspėjami ar netgi tapti agresyvūs, ir taip netyčia sukelti pavojų. Taip pat dėl aplinkos apsaugos, augintinis gali pakenkti natūraliai toje aplinkoje augantiems augalams ir gyvūnijai“, – sako L. Vanagaitė.
Ligų šaltinis – užterštas vanduo
Vaistininkė pažymi, kad kita problema, į kurią reikėtų atkreipti dėmesį leidžiant laiką su augintiniu paplūdimiuose, vandens saugumas. Tikimybė maudynių metu augintiniui užsikrėsti įvairiomis ligomis yra didesnė, o kai kurios iš jų gali būti perduodamos ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms.
„Kai kuriuose vandens telkiniuose aptinkama melsvabakterių, dar kitaip vadinamų cianobakterijų, kurios gali būti toksiškos augintiniui – sukelti skrandžio problemų ar netgi vėmimą. Taip pat šunims pavojinga parvovirusinė infekcija, kuri perduodama per užterštą vandenį. Ji sukelia stiprų viduriavimą ir gali būti mirtina, ypač jauniems šuniukams“, – teigia L. Vanagaitė.
Be to, maudantis vandens telkiniuose, anot vaistininkės, padidėja pavojus užsikrėsti tokiomis ligomis kaip giardiazė, leptospirozė, kriptosporidiozė, dermatofitija ir hepatitas. Šios ligos taip pat dažniausiai perduodamos per užterštą vandenį.
„Tinkama priežiūra ir atsargumas gali padėti apsaugoti tiek augintinius, tiek pačius šeimininkus nuo šių pavojų. Vertėtų neleisti augintiniams maudytis ir patiems nesimaudyti stovinčiuose ir nešvariuose vandens telkiniuose. Taip pat svarbu reguliariai šunis skiepyti, ypač nuo ligų, kurios gali būti platinamos per vandenį. Be to, svarbu stebėti augintinių sveikatą ir, pamačius ligos požymius, nedelsiant kreiptis į veterinarą“, – sako ji.
Internetinės gyvūnų prekių parduotuvės „Mumbo.lt“ veterinarijos gydytoja Laura Adomavičienė priduria, kad naminiai gyvūnai į paplūdimį gali atnešti ligų, kuriomis yra rizika užsikrėsti ne tik gyvūnams, bet ir žmonėms. Pasak jos, ypač didelę riziką kelia naminiai gyvūnai, kurie periodiškai nėra nukirminami ar turi odos problemų.
Karštis – išbandymas ne tik žmogui
Perkaitimas saulėje – dar vienas dažnas vasaros palydovas, dėl kurio sunegaluoja augintiniai. Vyraujant vasariškiems karščiams veterinarijos gydytoja pataria būti itin atidiems, nes į šunų perkaitimą negalima numoti ranka.
„Karštis daro įtaką tiek žmonių sveikatai, tiek gyvūnų, todėl esant itin aukštai oro temperatūrai vestis gyvūnų į lauką nerekomenduojama, o tuo labiau prie vandens telkinių. Visi gyvūnai, nepriklausomai nuo veislės, gali perkaisti, todėl ruošiantis išvykai būtina viską kruopščiai apgalvoti – apie pavėsį, maistą – bei užtikrinti, kad yra pakankamai gėlo vandens atsargų“, – aiškina L. Adomavičienė.
Anot jos, pirmasis požymis, rodantis, kad šuo perkaito, yra pernelyg stiprus kvėpavimas. Kiti ženklai, rodantys naminio gyvūno negalavimą, – paraudę akių obuoliai, aktyvus vandens telkinio ieškojimas. Jeigu tai sunkesnis perkaitimo atvejis, augintiniui gali pasireikšti vangumas, intensyvus lekavimas, o gulimoje padėtyje – stipriai kilnotis krūtinė.
„Trumpalaikis gyvūno perkaitimas saulėje paprastai apsieina be sunkesnių fizinės ar emocinės būklės traumų. Vis dėlto, vertėtų sunerimti, jei gyvūnas kaitroje praleido gana ilgą laiką. Tokiu atveju, šunį galima pagirdyti didesniu vandens kiekiu, kad būtų atstatyti dėl dehidratacijos prarasti skysčiai. Galima bandyti užkloti šlapiu rankšluosčiu, siekiant greičiau atvėsinti kūną, be to, reikėtų augintinio neperšerti“, – pažymi veterinarijos gydytoja L. Adomavičienė.
