Istorinės dedikacijos, specialus Jūros šventės himnas, įspūdinga Kruizinių laivų terminalo scena, didinga šokančių fontanų programa ir solidi jūrinių renginių puokštė – nuo unikalių ilgaamžių iškilmių iki dėmesio mažiausioms renginio detalėms – tokia liepos 26-28 dienomis į Klaipėdos gatves sugrįžta 90-metį skaičiuojanti Jūros šventė.
Vienas seniausių renginių Lietuvoje nuo pirmosios savo gimimo dienos buvo skirtas jūrai ir jūrinei kultūrai, kuri kasmet užima reikšmingą vietą šventės programoje. 1934-aisiais metais, pirmosios Jūros šventės proga ištartas kvietimas, lygiai taip prasmingai skamba ir po 90 metų – „Į jūrą visa Lietuva!“.
„Dėkoju visiems prisidėjusiems prie šios jubiliejinės, 90-metį mininčios, Jūros šventės organizavimo, o tuo pačiu garsinant mūsų miestą ir valstybę kaip jūrinę valstybę. Tauta turinti savo tradicijas yra tvirta tauta. Džiugu, Jūros šventės idėja buvo pristatyta ir Vilniuje. Mūsų miestas turi didžiulį potencialą jūrinio turizmo, kruizinės, krovininės, karinės laivybos, energetinės nepriklausomybės srityse. Tai skatina daugelį gręžtis į tai ir džiaugtis tuo. Pirmojoje Jūros šventėje 1934 metais skaičiuojama, kad buvo apie 60 tūkstančių dalyvių, šiais metais jubiliejinėje Jūros šventėje tikimės sulaukti 600 tūkst. žmonių“, – sakė Klaipėdos miesto meras Arvydas Vaitkus.
Jūros šventės istorijai – himnas ir vaizdo klipas
Įprasminant ilgaamžę Jūros šventės istoriją, renginio organizatorius – viešoji įstaiga „Klaipėdos šventės“ pristato renginio himną – „Aš namie“ ir muzikinį jo video klipą. Dainos sumanytojų ir autorių siekis buvo sukurti kūrinį, kuris skambėtų kiekvienoje Jūros šventėje ilgus metus.
Himno vaizdo klipas buvo filmuojamas gražiausiose Klaipėdos vietose – miesto, miestiečių, jūros, laivų, švenčių vaizdai yra pinami su himno atlikėjų siužetinėmis linijomis, kur Liepa Mondeikaitė tampa banglenčių sporto trenere, Darius Meškauskas – uosto dokeriu, Virginijus Pupšys – žveju, Gintautas Litinskas – muzikos prodiuseriu, Kristupas Kerulis – namo sugrįžtančiu studentu.
Laikmečių įprasminimas fontanų projekte
Išskirtinis 90-mečio fontanų pasirodymas – spalvinga Jūros šventės gyvavimo retrospektyva. Tai specialiai Jūros šventės jubiliejui sukurtas vandens, šviesų, ugnies, muzikos ir žmogaus šokio kūrinys.
Šventės istorija, prisiminimai ir patirtys atskleidžiami per išskirtinai šiam pasirodymui sukurtą muziką, vandens ir žmogaus choreografiją, skirtingų Lietuvos regionų gyventojų tarmiškai porinamus liudijimus, atliepiančius pirmosios ir dabartinės švenčių šūkį: „Į Jūrą visa Lietuva!“.
Visi pasirodymo elementai dėliojami per keturis Lietuvos laikmečius atspindinčias dalis – tarpukarį, sovietmetį, atgimimą ir nepriklausomybę. Muzikinio takelį sukūrė kompozitorius Žilvinas Liulys. Muzikinio takelio pagrindą sudaro šiuolaikinė muzika, kurioje žiūrovai atpažins skirtingais laikmečiais sukurtų dainų citatas.
Anot fontanų projekto režisierės vaizdo komunikacijos agentūros NORDER partnerės Eglės Miškinytės, šių metų fontanų projektas – išskirtinai sudėtingas dėl gyvų pasirodymų.
Vienos įsimintiniausių fontanų pasirodymo dalių – pasaulio vicečempionės šokių studijos „Aušrinė“ šokio kompozicijos. Beveik pusšimtis profesionalių šokėjų kiekvieno pasirodymo metu – net keturis kartus per vakarą pakeis kostiumus ir atributus, pritaikytus vienam ar kitam Jūros šventės laikmečiui.
Vyšnia ant torto istoriniame fontanų pasirodyme taps įspūdingas 18 metrų aukščio švyturys, kuris ne tik svariai papildys fontanų šou, bet ir taps savotiška dedikacija Klaipėdoje šiais metais minimiems Švyturių metams.
Stilizuotas Jūros šventės atidarymas
Reikšmingu Jūros šventės programiniu akcentu taps neeilinė Jūros šventės atidarymo iškilmės, kurias režisuoja Rūta Bunikytė. Liepos 26-ąją, pirmąją Jūros šventės dieną, primins 1934-uosius metus, šventės gimimą ir su tuo susijusias svarbias asmenybes.
Istoriniai šaltiniai liudija, kad Jūros diena buvo lietuvių tautos jūrinės ideologijos pasireiškimo pradžia orientuota į kiekvieno lietuvio pažintį su jūra. Įgyvendinti šiai idėjai buvo dedamos milžiniškos pajėgos: nuo idėjos regeneravimo iki jos įgyvendinimo.
Išskirtinė scena Kruizinių laivų terminale su „Sigmaris Group“
Pagrindine koncertine erdve pastarąjį dešimtmetį tapęs Kruizinių laivų terminalas, savo misiją tęs ir šį kartą.
Populiariausių Lietuvos atlikėjų koncertine platforma tapsianti Kruizinių laivų terminalo scena šį kartą – viena įspūdingiausių per visą renginio istoriją.
Hiperbolės legendos ir specialus A. Raudonikio projektas
Liepos 26-ąją, koncertinę programą Kruizinių laivų terminale dovanos pagrindinis renginio partneris – AB Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Pagrindinėje Jūros šventės scenoje muzikinę programą pradės Jūros šventės – jūrinei bendruomenei dedikuotas projektas – „Vienmečiai: Algimantui Raudonikiui ir Jūros šventei 90!“.
Kompozitorius Algimantas Raudonikis – vienas žymiausių ir populiariausių visų laikų Lietuvių pramoginės muzikos kūrėjų. Kompozitorius parašė daugiau kaip 700 įvairių žanrų kūrinių, iš kurių – 20 kaip dedikacija jūrai „Jūra“, „Iškeliaujant“, „Jūreivis“ ir k.t.
Koncertą 21.30 pratęs populiariosios muzikos atstovai nuolat surenkantys didžiausias arenas – „Grupė 2 – Karolis ir Donatas“. Po jų, 22.30 val. scenoje pasirodys viena klausomiausių šių metų atlikėjų – GJAN. Po jos – didžioji muzikinė dovana – HIPERBOLĖS legenda su Viktoru Prapru, Arvydu Šnaru ir Igoriu Berinu.
1974-aisiais susibūrusi grupė per savo gyvavimo metus išleido ne vieną albumą, o koncertinio turo po Lietuvą metu skambės patys ryškiausi jų karjeros hitai – ,,Vandens ženklai“, ,,Sugrįžk“, ,,Kai nieko neturi“, ,,Tu grok“, ,,Išgalvotas gyvenimas“, ,,Pamiršk mane“, ,,Aš dar dainuosiu“ ir daug kitų puikių kūrinių, kuriuos daugelis žino kone atmintinai.
Išskirtinai ilgą penktadienio koncertą vainikuos šių metų „Eurovizijos“ sensacija – Silvestras Belt ir jo nepamirštamas „Luktelk“
Didžiajame šeštadienio koncerte Kruizinių laivų terminale 20.30 val. scenoje pasirodys charizmatiška ir stilinga grupė „The Roop“.
22.00 val. – viena autentiškiausių atlikėjų Lietuvos pop muzikos scenoje – Evgenya Redko.
23.00 val. vakarą vainikuos „G&G Sindikatas“ – viena sėkmingiausių ir ilgiausiai gyvuojančių Lietuvos hiphopo muzikos grupių. Po vidurnakčio susirinkusiems gros elektroninės muzikos meistras SUN.
Klaipėdos konteinerių terminalo dovana – žiūronai ir ekskursijos
Savo veiklos 30-metį mininti, viena iš pirmaujančių krovos kompanijų Klaipėdos uoste, Jūros šventei ir Klaipėdai parengė ne vieną dovaną.
Liepos 25-ąją, ketvirtadienį, Jūros šventės išvakarėse, 17 val. ant Pietinio molo visuomenei bus pristatyti specialūs apžvalgos žiūronai, kurie leis gėrėtis ne tik jūra, bet ir stebėti tolumoje plaukiančius laivus.
Simbolinėse žiūronų perdavimo miestui iškilmėse kviečiami dalyvauti visi norintys, kurie pirmieji galės išbandyti naują objektą, įrengtą pačiame Pietinio molo gale.
Kelionė į senuosius Jūros šventės karnavalus
Premjerinis, istorinei renginio reikšmei dedikuotas renginys kvies ir į Pilies muziejau konferencijų salę. Šventinės eisenos-karnavalai – vienas spalvingiausių kasmetinės Jūros šventės akcentų.
Devynis dešimtmečius menantis renginys savo karnavalais į miestą plukdydavo undines, Neptūną, dešrų gaminimo aparatus, pragaro katilus, saulės dukras, matematikus ir tautų draugystę. Minios žmonių spiesdavosi palei kelią, norėdami pamatyti Jūros šventės karnavalo stebuklą.
Net 18 metų, pradedant 1983-iaisiais, karnavalo eisenų kaukių gamybai vadovavo scenografė Sofija Kanaverskytė. Karnavalų kaukės ir eisenos – puikus istorinių laikmečių ir vertybių veidrodis, kurių gimimo eskizus Jūros šventės lankytojai galės išvysti Pilies muziejaus konferencijų salėje.
Eisenoje liesis muzika
Nepamirštamas ir vienas laukiamiausių Jūros šventės akcentų, kurį globoja „Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos“ generalinis direktorius Algis Latakas – Jūros šventės eisena. Vienas solidžiausių tokio tipo renginių Lietuvoje kvies šūkiu – „Į jūrą visa Lietuva“, išsiskirs drąsiais ir kūrybingais kolektyvų sumanymais, ne tik muzikos garsu, bet ir muzikinių skonių amplitude.
Eisenoje jau dalyvauja beveik 60 kolektyvų, kurie anot organizatorių, rekordiškai anksti pradėjo domėtis šventės tema ir ruošti savo pasirodymus.
Liepos 26-ąją, penktadienį, 18 val.jūrinė eisena startuos iš tradicinės vietos – J. Janonio gatvės. Toliau eisenos dalyviai žygiuos Herkaus Manto g., Naujojo Sodo g., Pilies g., į Kruizinių laivų terminalą. Eisenai finišavus, Kruizinių laivų terminalo scenoje – oficiali Jūros šventės 2023 atidarymo ceremonija. Eisenos dalyvių pristatymas tradiciškai vyks už Pilies tilto.
Sekmadienio rytą, 12 val. Klaipėdos stačiatikių parapijose ir Marijos Taikos karalienės bažnyčioje bus aukojamos Šv. Mišios už žuvusius jūroje ir visą jūrinę bendruomenę.
Renginį vainikuos fejerverkas
Įspūdingiausią vasaros renginį – Jūros šventę papuoš ryškiaspalvis fejerverkas, kuris Klaipėdos dangų nušvies liepos 27-osios – šeštadienio vidurnaktį.
Fejerverkų salvės dangų nuspalvins pagal Jūros šventės himną – „Aš namie“. Fejerverką dovanoja – „Kamineros Grupė“.
Svarbūs eismo ribojimai
Atsižvelgdami į Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato siūlymus pasukamas Pilies tiltelis liepos 26 ir 27 d. pėstiesiems bus uždaromas nuo 21.00 val. iki 2 val. nakties.
Pilies tiltas bus keliamas liepos 26 d. 20.30 val. Jūros šventės metu liepos 26-28 dienomis numatomi eismo ribojimai, tarp kurių – draudimas į renginio teritoriją važiuoti Bolt bei Taxi vairuotojams.
Didžioji Jūros šventės eisena vyks ir eismas bus ribojamas liepos 26 d., penktadienį, 18-19.30 val. šiuo maršrutu: J. Janonio g. (eismas ribojamas nuo pietų), H. Manto g., Naujojo Sodo g., Naujoji Uosto g., Pilies tiltas, Pilies g. iki Kruizinių laivų terminalo.
