A. Medalinskas. Ar gali Kamala Haris laimėti?

Po ilgų dvejonių ir trypčiojimo Prezidentas Baidenas nusprendė nedalyvauti kituose rinkimuose. Pačios galingiausios Vakarų šalies prezidento rinkimai jau priminė tragikomediją. Dabar tam galbūt bus padaryta pabaiga.

Iki šiol tuose rinkimuose dalyvavo du labai jau garbaus amžiaus vyrai, iš kurių vienas buvo pašautas į ausį, o kitas nežinojo į kurią pusę nueiti baigęs kalbą, neatsiminė savo ministrų pavardžių ir vis dar manė, kad kažką gali.

Kamala Haris galėjo būti rimta kandidatė, jeigu ne viena aplinkybė: Baidenas jai suteikė daug mažiau galimybių reikštis, kaip viceprezidentei, nei pačiam Baidenui, kaip viceprezidentui, leido pasireikšti savo laiku prezidentas Barakas Obama.

Viena iš Baideno savybių ypač vėlyvu laikotarpiu, deja, buvo baimė kokios nors rimtesnės konkurencijos savo aplinkoje, todėl be viceprezidentės daugiau labai rimtų kandidatų, galinčių mesti iššūkį ir toliau visai nenuspėjamam Trampui, nesimato.

Sunku pasakyti, kas turėjo lemiamą įtaką Baidenui priimant sprendimą trauktis: ar nuolat į ausį šaukęs koks netinkamas tas Baidenas valdyti šalį Trampas, ar buvęs prezidentas Obama, kuris neiškentė ir prabilo, ar įtakingi Demokratų politikai Senate ir Kongrese, kurie atsibudo iš letargo miego tik, kai suprato, jog su tokiu kandidatu į prezidentus gali prarasti vietas ant Kapitolijaus ar įtakingi Demokratų rėmėjai, įskaitant žinomą aktorių Džordžas Klūnis (George Clooney). Visi jie ragino Baideną trauktis, o šis abejojo.

Didžiausia ragintoja nesitraukti buvo, matyt, prezidento Baideno žmona. Iki šiol akyse matau maždaug mėnesio senumo vaizdelį, kai nuo tribūnos aistringai kalba prezidento žmona, kuri aiškina visiems, kad jos vyras dar labai energingas ir žvalus, galintis laimėti, o tas vyras, t. y. JAV prezidentas, stovi šalia ir nieko visai nesakančiu žvilgsniu žvalgosi aplink…

Ar gali dar Kamala Haris laimėti, kai visi jau kalba apie būsimą Trampo pergalę? Kaip nebūtų kai kam keista: matyt, gali.

Ir ne tik dėl to, kad turi, matyt, tam reikiamų savybių, kurias kiti Vakarų partneriai galėjo pamatyti tik retomis progomis, kai Baidenas išleisdavo vietos savęs ją, pavyzdžiui, į Miuncheno saugumo konferenciją.

Paaiškinimas, kodėl Kamalą Haris dar gali laimėti ne vienam gali būti labai netikėtas: dėl to, kad per kiauros sienos politiką šalies pietuose, kurią labai stipriai kritikavo respublikonai, demokratai sukūrė milijoninį papildomą dar būrį savo rinkėjų iš Lotynų Amerikos šalių migrantų.

Už prezidentą, kuris mažai jau susigaudė realybėje jie, matyt, jau nebūtų balsavę, bet už juodaodę moterį, buvusią viceprezidentę, gal.

Matysime. Laiko įsukti viceprezidentės Kamala Haris rinkimų kampaniją lieka labai nedaug, o man tik kyla klausimas, ar nebūtų buvęs pats geriausias ėjimas tokiam keistai teatrališkam respublikonų kandidatui, kaip Trampui, priešpastatyti tikrą ir labai gerai žinomą visame pasaulyje aktorių, ne vienerius metus dalyvaujantį Demokratų partijos veikloje Dž. Klūnį? Tokia Reigano versija, bet dabar demokratų stovykloje.

Baideno žingsnis nedalyvauti rinkimuose reiškia Baideno valdymo epochos pabaigą. Gaila buvo matyti, kad Baidenas, kaip šalies vadovas jau nebuvo tas energingas, skvarbaus proto žmogus, kokiu buvo Baidenas viceprezidentas.

Prezidentas Zelenskis padėkojo Baidenui už paramą Ukrainai, bet net neabejoju, kad ir Ukraina, ir visas Vakarų pasaulis būtų daug daugiau pasiekęs, stabdant baisų putinizmą, jei įtakingiausiai Vakaraų šaliai tuo metu būtų vadovavęs tas energingas, skvarbaus proto žmogus, rodantis strateginę lyderystę, o ne silpna, trypčiojanti, neturinti aiškesnės vizijos, kaip stabdyti putinizmą Administracija.