Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriame pritarė alternatyviųjų degalų įstatymo pakeitimo projektui, kurio tikslas mažinti transporto sektoriaus poveikį klimato kaitai ir aplinkos oro taršai. Įstatymo projekte numatyta, kad iki 2030 m. naftos degalų suvartojimas kelių transporte sumažėtų ne mažiau kaip 39 proc., palyginti su naftos degalų suvartojimu 2021 m.

Įstatymu taip pat siekiama, kad 2030 m. atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporto sektoriuje, palyginti su bendruoju galutiniu energijos suvartojimu transporto sektoriuje, sudarytų ne mažiau kaip 15 proc.

Vyriausybei priėmus teigiamą išvadą, įstatymo projektas bus svarstomas Seime.

Pasak Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidento (LAIEK) Martyno Nagevičiaus, įstatymo projekte buvo siūloma nustatyti 41 proc. naftos degalų suvartojimo tikslą, tačiau svarstymui užtrukus metams, 2030 metais galima pasiekti 39 proc. naftos degalų sumažinimo rodiklį.

Mažinti naftos vartojimą valdžią ragina į pilietinę iniciatyvą „41 proc. mažiau naftos“ susibūrusios įmonės ir organizacijos. Prie iniciatyvos prisijungė ir savo palaikymą naftos produktų vartojimo mažinimui išreiškė jau 240 šalies bendrovių ir organizacijų.

„Vyriausybei nebuvo lengva apsispręsti, nes tokio ambicingo tikslo įrašymas įstatymo lygiu yra atsakingas sprendimas. Džiaugiamės, kad po ilgų diskusijų, įsiklausius į specialistų ir rinkos dalyvių argumentus, Vyriausybė ryžosi drąsiam sprendimui. Delsimas mažinti naftos vartojimą brangiai kainuoja, todėl tikimės, kad Seimo nariai apsvarstys ir sprendimą priims dar šios pavasario sesijos metu“, – teigė M. Nagevičius.

Delsimo kaina: milijonas – per darbo dieną

LAIEK skaičiavimais, kiekviena darbo diena, per kurią nepriimami sprendimai mažinti naftos degalų vartojimą transporto sektoriuje, Lietuvos biudžetui tiesiogiai reiškia apie 1 mln. eurų praradimų. Jau 542 mln. eurų pasiekusi suma vis auga – vidutiniškai 8,4 euro per sekundę. Remiantis ES Prievolių pasidalinimo reglamentu, šimtamilijoninius nuostolius Lietuvos biudžetas patirs 2027 ir 2032 metais, nevykdant prisiimtų įsipareigojimų dėl anglies dvideginio mažinimo.

Pasak M. Nagevičiaus, remiantis minėtu reglamentu, Lietuva turės įsigyti ŠESD kvotos skirtumą iš kitų ES valstybių, kurios savo kvotas įvykdė. Siekiant pirkti mažiau kvotų, reikia, kad LR alternatyviųjų degalų įstatymas kuo greičiau būtų svarstomas Seime.

„Tikiuosi, kad įstatymų leidėjai įvertins, kad kuo anksčiau pakeisim naftos degalų vartojimo augimo tendenciją į mažėjimo tendenciją, tuo tos kvotos Lietuvai bus pigesnės“, – vylėsi M. Nagevičius. Priėmus įstatymą dar šioje pavasario sesijoje, rudenį jau būtų galima svarstyti konkrečius pasiūlymus, skatinančius mažinti naftos degalų vartojimą.

Verslas laukia teigiamo signalo

Be to, šio įstatymo itin laukia Lietuvos verslas – pavyzdžiui, įmonės svarstančios investuoti į atsinaujinančios energetikos plėtrą, tačiau kol kas to nedarančios dėl valdžios neryžtingumo, mažinant naftos vartojimo lygį. Jei Vyriausybė ir Seimas pritartų konkrečiam naftos mažinimo tikslo nustatymui įstatymų lygiu, tuomet verslui būtų pasiųstas teigiamas signalas – investuoti daugiau į žaliąją energetiką, energijos efektyvumo sprendimus.

Lietuvos transporto sektorius ypač priklausomas nuo naftos degalų, kurie sudaro 95 proc. visos transporte sunaudojamos energijos. Lietuvoje atsinaujinančių energijos išteklių dalis transporte vos viršija 5 proc., pagal šį rodiklį mūsų šalis lenkia tik kelias ES valstybes. Beje, naujoji Atsinaujinančiųjų išteklių energijos direktyva (REDIII) įpareigoja ES šalis pasiekti 29 proc. atsinaujinančių išteklių dalį transporte – žvelgiant į dabartinį progresą ir nesant konkretaus tikslo mažinti naftos degalų naudojimą, pasiekti direktyvos reikalavimus Lietuvai būtų ypač sunku.