„Ką tokį nori studijuoti? Vertimą? Viską gi galima išversti su „Google vertėju“, studijuok tikrą specialybę.
Būk gydytoja, kaip mama, arba teisininkas, kaip tėtis norėjo būti, juk tai – garbingos specialybės“ – šaržuoja dažnus tėvelius Kauno technologijos universiteto (KTU) humanitarinių mokslų atstovai, girdėdami dažnai nuvertinamą vertėjo profesiją ir pasisakymus medijose.
Jie dalinasi pramanais ir legendomis apipinta vertėjo profesija ir kviečia pažvelgti į vertėjų pasaulį kitu kampu.
Pramanas nr. 1. „Ką tu ten studijuosi tam vertime?“ arba visuomenės požiūris į vertėją
Neretam vertėjui (ar norinčiam tapti vertėju) aplinkiniai nevengia parodyti visuomenėje nusistovėjusio požiūrio, kad vertėjo specialybė yra mažiau svarbi nei kitos ir nevengia paminėti, kad noras tapti vertėju yra bevertis, nes technologijų tobulėjimo eroje vertėjai netrukus nebeturės darbo.
Na, juk jeigu studijuoji, pavyzdžiui, informatiką, tai visiems aišku, ką veiki universitete, bet jeigu vertimą, kyla klausimas, ar tave ten tiesiog moko įvesti tekstą į „Google vertėją“?
Ar tą patį tekstą išversti įmonės vadovui ir mažam vaikui reikia taip pat? Kas yra terminas, kodėl jo negalima išversti bet kaip?
Vertimas nėra tik kalbos ar kelių kalbų mokėjimas. Tai – gebėjimas perteikti žinias kita kalba pasitelkiant tam tikras vertimo strategijas, kad skaitytojui ji būtų aiški atsižvelgiant į jo išsilavinimą, amžių, specialybę.
Vertėjas tarsi detektyvas ieško įvairių šaltinių, žinių, terminų; tikrina rastų žinių patikimumą, aiškinasi įvairių mokslo sričių reiškinius ar technikos veikimo būdus, o tada visa tai pritaiko tikslinei auditorijai.
Pramanas nr. 2. „Vertėjų nebereikia, nes pasaulį užvaldys dirbtinis protas“
Vertėjas dirba taikydamas vertimo technologijas ir pasitelkdamas didžiausią XXI amžiaus baubą – dirbtinį protą. Tačiau ar naudotis pagalbiniais įrankiais išties yra taip jau baisu?
Na, pagalvokime taip: mechanikas „Formulė 1“ lenktynių metu automobiliui padangos nepakeičia tik su raktais, o chirurgas neoperuoja tik pirštais. Visos pagalbinės priemonės vertėjams suteikia galimybę darbus atlikti kokybiškiau, greičiau ir, žinoma, uždirbti daugiau.
Du kartus per metus KTU rengia vertimo varžytuves „Verstuvės“, kurios vidutiniškai pritraukia po keturis šimtus 9–12 klasių moksleivių ir studentų iš įvairių aukštųjų mokyklų.
Varžytuvėse pateikiamos tokios užduotys, kurių atlikimui mašininis vertimas ir dirbtinis protas neatneša naudos. Pavyzdžiui, pagalvokite, ar dirbtinis protas susidorotų su surimuotos mįslės vertimu?
Tai yra puikus pavyzdys, kad vertėjas turi būti ne tik kalbos žinovas, tačiau savo darbe turi pasitelkti vaizduotę ir kūrybiškumą, išmanyti kultūrinius kalbų dalykus ir suvokti, kokiai auditorijai jo vertimas bus skirtas.
„Tačiau turime pripažinti, kad keičiasi pati vertėjo profesija, tiksliau, vertėjai turi prisitaikyti prie naujausių technologijų (mašininio vertimo, dirbtinio proto ir pan.), kurios keičia pramonių procesus ir poreikius“, apie DI įtaką technikos tekstų vertėjo darbui atsiliepia KTU partnerė, vertimų biuro „Baltijos vertimai“ vykdomoji direktorė Indrė Lelevičienė.
Ji taip pat sako, kad pradėjus studijuoti vertimą 2000 metais, jau vyravo kalbos apie vertėjo profesijos išnykimą, bet ji sėkmingai šį darbą dirba jau 20 metų. O jei kalbame skaičiais, Indrė Lelevičienė pataria įsivaizduoti paprastą atvejį: „turite pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su X tiekėju, o sandorio vertė – 1 mln. EUR.
Ar tikrai pasitikėsite mašininiu vertimu ar vertimu, atliktu dirbtinio proto pagalba be profesionalaus vertėjo peržiūros ir drąsiai dėsite savo parašą? Manau, kad atsakymas labai paprastas.“
Pramanas nr. 3. „Tapęs vertėju neturėsi darbo“
Pagal žurnalo „Reitingai“ duomenis, 2024 metais vertimo krypties studijas visose Lietuvos aukštosiose mokyklose baigs 119 bakalauro ir magistrantūros studentų. Iš jų tikrai ne visi bus vertėjais. Ar tai nėra įrodymas, kad profesionalių vertėjų yra itin mažai?
Kauno technologijos universiteto dėstytoja ir mokslininkė Greta Danilavičienė, atliekanti tyrimus vertimo srityje, dalijasi apie vertėjo karjeros galimybes dar studijų metais: „Dažnai jau antrakursiais būdami studentai įsidarbina vertimų biuruose ar kitose įmonėse, teikiančiose kalbos paslaugas.
Labai džiugu, kad baigdami trejų metų studijas beveik visi absolventai būna tikrais vertėjais. O kur dar galimybė išvykti pagal mainų programą studijuoti į užsienio universitetą, kuriame būdamas gali nenutraukti darbo santykių, nes dirbti gali iš bet kurio pasaulio kampelio.“
Vertimo studijos ne visada sulaukia didelės paklausos. Koją pakiša įsivaizdavimas, kad jei jau studijuosi vertimą, tai daugiau galimybių nenusimato, būsi tik vertėjas.
Tačiau galimybių yra daug, pavyzdžiui, galima tapti redaktoriumi, viešųjų ryšių žinovu, įvairių sričių tekstų kūrėju, reklamos ir rinkodaros žinovu (kurti reklaminius tekstus ar dirbti su vertimais žiniasklaidai). O jeigu nebijosite, kalbos industrijoje galėsite drąsiai lipti karjeros laiptais.
Taip pat baiminamasi, kad reikės dirbti „ant savęs“, juk daug paprasčiau eiti į darbą ir niekuo nesirūpinti. Bet ar taip yra iš tiesų? Pagalvokime apie lankstų darbo grafiką, buvimą savo vadovu, o svarbiausia – darbo vieta gali tapti namai, senelių kaimas, Palanga ar net saulėta Meksika.
Pramanas nr. 4. „Vertėjai nieko neuždirba“
I. Lelevičienė taip pat atsako į daug kam knietintį atlyginimo klausimą: „Vertėjo darbo užmokestis priklauso nuo įdirbio. Kadangi daugelis vertėjų yra laisvai samdomi, jiems negalioja fiksuotas darbo užmokestis, nebent jie yra vertimų biuro (ar įmonės departamento) darbuotojai.
Kiekvienas vertėjas pasirenka sau tinkantį (ir patinkantį) darbo valandų skaičių. Skaičiuojama, kad verčiant paklausiomis kalbų kombinacijomis (taip pat vertimų procesuose naudojant įvairius įrankius ir technologijas) ir dirbant 8 val. per dieną, vertėjas gali uždirbti nuo 1,5 tūkst. EUR („į rankas“) ir daug daugiau. Retesnėms kalbų kombinacijoms įkainiai dar didesni.“
Jei kada svajojote būti vertėju, nepasikliaukite šią specialybę raizgančiais pramanais ir kaimyne Danute, kurios sūnus studijuoja garbinga laikomą specialybę.
Geriau pasitikėkite sumanumu, kalbų mokymusi, smalsumu ir profesionalių vertėjų liudijimu, kad šis darbas suteikia pasitikėjimo savimi, įvairių sričių žinių ir apdovanojimo jausmą.
